Savaitė. Krizė Sirijoje: neramina ne tik nekaltų civilių žūtys, bet ir suirute galintys pasinaudoti ISIS džihadistai

Nuo gegužės su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu kovojantis Ramūnas Karbauskis ir iš saviškių, ir iš opozicijos girdi siūlymus pačiam sėstis į šitą kėdę. Nepanašu, kad R. Karbauskis sužavėtas idėjos, bet sako, kad linkęs svarstyti tokias kalbas. Balsavimas dėl V. Pranckiečio Seime numatomas kitą savaitę, spalio 17-ąją.

Tiesa, Seime chaosas ne vien dėl Seimo pirmininko. Nemažesnis ir dėl naujų mokesčių ar jų kėlimo. Šiaip jau prieš rinkimus iki šiol net nesiryždavę garsiai apie tai kalbėti, valdantieji šįkart bandys pasielgti priešingai. Matyt, taip mėgindami įrodyti skurdžiausiai gyvenantiems, kad tai rūpinimasis jais, nes apmokestins geriau už juos gyvenančius. Tik garsiai nepasako, kad tai vidurinioji klasė, kuri kaip tik ir turi būti stiprinama valstybės gerovei. Dabar Seimas teikia vienus siūlymus apmokestinti ir kelti mokesčius, Vyriausybė paskelbė dar didesnį paketą. Susigaudyti šitame chore sunku: nėra nė vieno mokesčio, kuriam pritartų visos valdančiosios koalicijos partijos.

„Dūris į nugarą“ – taip kurdų kovotojai vadina sąjungininkų amerikiečių sprendimą atitraukti iš jų valdomos teritorijos šiaurės Sirijoje dalį savo pajėgų. Šis prezidento Donaldo Trumpo žingsnis, sako kritikai, atvėrė kelią Turkijos karinei operacijai prieš kurdų kovotojus, suvaidinusius esminį vaidmenį kovoje su „Islamo valstybe“, bet Ankaros laikomus teroristais. Puolami kurdai įspėja – jau dabar per bombardavimus iš jų nelaisvės pabėgo dalis „Islamo valstybės“ džihadistų.

Nežinia, ar Europos Sąjungos sprendimas dar kelias dienas intensyviai derėtis su Didžiąja Britanija iš tiesų yra šviesa tunelio gale. Prancūzijos prezidentas šiandien į Eliziejaus rūmus pakvietė Vokietijos kanclerę, pirmadienį po Europos „įtakingųjų“ susitikimo ir savaitgalio derybų bus apibendrinta, ką pavyko pasiekti. Nors daugiausia paaiškės, kai bus skelbiami ketvirtadienį prasidedančio Europos Sąjungos viršūnių susitikimo rezultatai. Bet ir tai dar ne pabaiga. Lemiamą žodį turės tarti Didžiosios Britanijos parlamentas.

Prie įtemptų Amerikos ir Kinijos santykių, jau daugiau nei pusantrų metų trunkančio prekybos karo, prisidėjo dar ir nesantaika krepšinio pasaulyje. Tai įvyko po to, kai Hjustono „Rockets“ generalinis vadybininkas „Twitteryje“ išreiškė palaikymą Honkongo protestuotojams. Visos kinų bendrovės įšaldė arba nutraukė bendradarbiavimą su NBA, atšauktos dvejų priešsezoninių rungtynių transliacijos, o Pekinas grasina, kad tai dar ne pabaiga.

Žurnalistas Rimas Bružas paskelbė Bulgarijoje, Lomos mieste aptikęs Jono Basanavičiaus žmonos Gabrielos Eleonoros Mohl palaidojimo vietą apleistose žydų kapinėse. Tiesa, jis pats tikina, kad tai tik pradžia, dar reikia daugybės tyrimų. Reikia įsitikinti, kad tame kape yra palaikai, jei jie bus rasti, nustatyti, kieno jie, žodžiu, kelias dar ilgas, ir tik tada, sako Rimas Bružas, „galėsime kelti midaus taures“. Istorikai nepuolė džiaugtis tokia žinia, sutiko ją greičiau skeptiškai, esą šaltiniai ir faktai ne visiškai sutampa su tuo, ką sakosi radęs kolega R. Bružas. Jis pats dar negrįžo į Lietuvą, tačiau šįvakar kalbasi su mumis.

„Savaitėje“ – Vilniaus universiteto istorikas, daktaras Eligijus Raila, kuris šiuo metu kaip tik baigia parengti Jono Basanavičiaus biografiją. Mokslininkas taip pat abejoja, kad R. Bružo surastame kape gali gulėti būtent G. E. Mohl palaikai. Vienas iš pagrindų abejonėms – istoriniuose šaltiniuose užfiksuota J. Basanavičiaus žmonos religija ir su tuo besikertantis teiginys, kad ji rasta būtent žydų kapinėse.

Stokholme ir Osle šią savaitę paskelbti šių metų Nobelio premijų laureatai.