Pasaulyje yra milijardas du šimtai milijonų katalikų. Katalikų bažnyčiai vadovauja vienas žmogus – Popiežius, ir tėra vos du šimtai kardinolų, žmonių – galinčių jį bet kada pasiekti, prieiti ir patarti. Beveik mikroskopinę katalikų pasaulio dalį sudaranti Lietuva savo istorijoje turi keturis kardinolus, iš kurių du – vakar buvo Romoje, kardinolų konsistorijoje. Tik vienas – kardinolas Audrys Juozas Bačkis buvo stebėtojas, o kitas – Sigitas Tamkevičius gavo visus kardinolo simbolius iš Popiežiaus rankų. Prieš kurį laiką tada dar vyskupas Sigitas Tamkevičius dirbo kartu su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi. Na, o pirmasis iš lietuvių raudoną kardinolo sutaną vilkėjo Radvilų giminės didikas dar XVI amžiuje. Per amžius keitėsi ir pačios raudonos sutanos fukcija ir šito titulo reikšmė šaliai, iš kurios kardinolas kilęs.

Valdantieji rengiasi Seime svarstyti nuo kitų metų apmokestinti Lietuvoje veikiančių bankų turtą 0,4 proc. Teigiama, kad toks mokestis padėtų į šalies biudžetą surinkti papildomai 100 milijonų eurų. Lietuvos bankų asociacija pagrasino dėl to išaugsiančiomis bankų paslaugų kainomis ir paskolų palūkanomis. Premjeras, linkęs pritarti naujam mokesčiui, bankų asociacijos nuogąstavimus pavadino šantažu, kuriam Vyriausybė nepasiduos. Prezidentūra atsargiai įvertino vienos ūkio šakos apmokestinimą. Prezidento patarėjo žodžiais, Lietuvoje bankų yra mažai, o „papildomi mokesčiai galėtų sumažinti galimybes atsirasti naujiems rinkos žaidėjams“. Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas „Savaitėje“.

Prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus, kad reikia atnaujinti dialogą su Baltarusija, prieš savaitę užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Jungtinėse Tautose Niujorke susitiko su Baltarusijos diplomatijos vadovu Vladimiru Makėjumi. Dėl šio pokalbio konservatoriai sušaukė neelinį Seimo URK posėdį, konservatorių taryba pareiškė, kad „Astravo elektrinė Lietuvoje palaipsniui legitimizuojama“ ir pareikalavo, kad L. Linkevičius atsistatydintų, nes per mažai įdėjo pastangų, kad nesaugios atominės statyba Lietuvos pašonėje būtų nutraukta. Tačiau ministrą užstojo prezidentas, pareikšdamas, kad jis pareigas vykdo tinkamai. Tuo viskas nesibaigė. Paaškėjus, kad šią savaitę Vyriausybė uždarame posėdyje nusprendė palaiminti Klaipėdos uoste Baltarusijos „Belaruskalij“ ir verslininko Igorio Udovickio planus, konservatoriai pareikalavo sušaukti Seimo NSGK posėdį. Tuo pat metu susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius lankėsi Minske, grįžęs džiaugėsi bendradarbiavimo perspektyvomis, galimybėmis didinti baltarusiškų krovinių srautus. Ir tam Baltarusijos atominė Astrave netrukdo.

Kai praėjusį mėnesį Ukraina ir Rusija apsikeitė belaisviais, kritikai Volodymyrą Zelenskį kaltino, kad Maskvai perdavė prorusiškų separatistų kovotoją, greičiausiai prisidėjusį numušant Malaizijos oro linijų orlaivį. Bet vaizdai iš Kijevo oro uosto, sutinkant išlaisvintus režisierių Olegą Senstovą ir ukrainiečių jūreivius, kritikų balsus nutildė. Galbūt toks kelias į taiką. Bet derybos dėl taikos Normandijos formatu neįvyko. Rusija pareikalavo, kad ukrainiečiai sutiktų su planu Donbase rengti rinkimus, o regionui suteiktų ypatingąjį statusą. Kijevas sutiko ir Zelenskio kritikai prezidentą ne tik užsipuolė, bet ir išėjo į gatves, valdžią kaltindami kapituliacija. Zelenskis įspėjo nepasiduoti provokacijoms ir bandymams skaldyti šalį bei atkirto, kad raudnos linijos, derantis su Rusija, nebus peržengtos.

Tapdamas prezidentu, Volodymyras Zelenskis žadėjo ne tik užbaigti 13 tūkstančių gyvybių nusinešusį karą Ukrainos Rytuose, bet ir pradėti naują kovą su korupcija, šalį alinančią nemažiau nei konfliktas Donbase. Stringančios įstatymų reformos gali sukelti ir geopolitinių problemų, sako analitikai, kaip pavyzdį, pateikdami Vašingtone antrą savaitę besitęsiantį Donaldo Trumpo apkaltos chaosą, į kurį įtrauktas ir Kijevas. Įstatymų leidėjai demokratai prezidentą kaltina sulaužius priesaiką, Trumpas kaltinimus vadina raganų medžiokle. Tuo metu į Atstovų rūmus kviečiami liudininkai, jų pateikiami dokumentai, atskleidžia, kaip Ukraina tapo Amerikos prezidento rinkimų kampanijos dalye.

Kinija šią savaitę atsuko puošnųjį veidą pasauliui. Apimta patriotiškumo bangos, šalis minėjo 70-metį nuo tada, kai Mao Dzedungo komunistai išvijo nacionalistus į Taivaną ir įsteigė liaudies respubliką.

„Brexitas“ vis dar darbotvarkėje. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas sako, kad pagal jo naują „Brexito“ planą pasienio patikrų Airijos saloje nebus, bet kartu pripažįsta, kad tam tikrų gal ir bus. Dar Johnsonas sako, kad paisys parlamento nurodymo, prireikus išsiųsti Briuseliui prašymą dar kartą atidėti „Brexitą“, bet kartu toliau tikina, kad iš Bendrijos išstos spalio 31-ąją – su ar be susitarimo. Tokios prieštaringos pozicijos tiek Europos Sąjungoje, tiek britų parlamente kelia abejonių dėl Johnsono tikrųjų ketinimų – ar jis iš tiesų nori pasiekti susitarimą, ar tiesiog rengiasi rinkimams.

Ved. Nemira Pumprickaitė.