Savaitė. Prezidento paketas ekonomistų akimis: sutaria dėl pensininkų skurdo mažinimo, bet ne skurdžiai gyvenančių sąskaita

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasiūlė į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti keliolika įstatymų iniciatyvų, kurios turėtų sumažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Kartu pasiūlė ir kaip padidinti tam reikalingas biudžeto pajamas – naikinti skirtingus gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Pasak prezidento, tai kaina, kurią privalome sumokėti. Pakeitimai paliestų visus dirbančiuosius ir dalį tų, kurie gyvena ne iš darbo santykių. Ekonomistai ir mokesčių ekspertai nesiginčija tik dėl vieno – pensininkų skurdą tikrai reikia mažinti. Bet, anot Nerijaus Mačiulio, jokiu būdu ne beveik taip pat skurdžiai gyvenančių samdomų darbuotojų sąskaita. O pradėti didinti pensijas, neturint nuolatinio pajamų šaltinio, esą išvis rizikinga, nes, ekonomikai nustojus augti, Lietuvai vėl tektų skolintis pensijoms. Ir apskritai, pabrėžia buvę prezidento kolegos ekonomistai, kokia čia Gerovės valstybė, jei geriau bus tik pensininkams. Džiaugsmo dėl prezidento idėjų nerodo nei premjeras, nei finansų ministras, nei Ramūnas Karbauskis.

Prezidento gerovės valstybės įstatymų paketas, sulaukęs ir pritarimo, ir kritikos, bet kuriuo atveju atkeliaus į Seimą. Kaip ir valdančiųjų koalicijos sutarties pasiūlymai, dėl jų taip pat turės apsispręsti parlamentas. Nemažiau svarbus Seimo pirmininko klausimas. Pasitraukęs iš LVŽS, Viktoras Pranckietis liko Seimo pirmininko kėdėje, tačiau nei pagal koalicijos sutartį jam priklauso ten sėdėti, nei jo vaidmuo Irinos Rozovos skandale suteiks jam indulgenciją išlikti poste iki kitų Seimo rinkimų. Ramūnas Karbauskis tikina, kad maždaug 100 Seimo narių balsuos už nepasitikėjimą Viktoru Pranckiečiu, o parašai tokiai procedūrai jau surinkti. Kitą savaitę Seimas renkasi į rudens sesiją. Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas „Savaitėje“.

Tebėra atviras klausimas dėl prezidento Antano Smetonos deramo įamžinimo Vilniuje. Rengiantis valstybės atkūrimo 100-mečiui Vyriausybė buvo numačiusi sostinėje pastatyti paminklus pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai, Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Basanavičiui ir broliams Vileišiams. Pastarasis pastatytas Tado Kosciuškos skvere giminės iniciatyva – lėšų surinko 2006-siais įkurtas „Vileišių fondas“, Vilniaus savivaldybė su juo pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Jono Basanavičiaus atminimo įamžinimo istorija liko apdrabstyta korupcijos purvais, vis dėlto skulptūra atsirado Lietuvai minint patriarcho 167-ąjį gimtadienį. Skulptūra kainavo maždaug 100 tūkst., visas projektas – 500 tūkst. eurų. Nors buvo siūlymų paminklą patriarchui statyti iš privačių lėšų, po skandalų nuspręsta tam skirti savivaldybės pinigus. Prezidento Antano Smetonos skulptūra pasitiks Užulėnyje prie muziejaus-mokyklos, kurios statyba rūpinosi pats prezidentas. Tačiau iki šiol neprarandama vilties, kad Smetonai vietos atsiras ir Vilniuje.

Brexitas“ jau seniai virto nevaldoma krize, iš kurios niekaip negali išlipti Jungtinė Karalystė. Borisas Johnsonas šią savaitę suprato, kad nelabai pavyko ką pasiekti. Atvirkščiai, šią savaitę Borisas Johnsonas patyrė du pralaimėjimus, kai parlamentas įpareigojo jį prašyti „Brexito“ atidėjimo dar trims mėnesiams, o vėliau ir atmetė jo siūlymą rengti pirmalaikius rinkimus. Be to, Borisas Johnsonas prarado daugumą parlamente. Premjeras giriasi pasiekimais derybose, europiečiai išduoda, kad jokių pasiekimų nėra, nes britai neteikia jokių naujų pasiūlymų. Nepaisant britų parlamento sprendimo įpareigoti premjerą gauti dar vieną, jau trečią atidėjimą, galutinis sprendimas priklausys nuo Briuselio.

Prieš šešerius metus „Alternatyva Vokietijai“ susikūrė kaip intelektualų-euroskeptikų būrelis. Kai šalį užtvindė šimtai tūkstančių pabėgėlių, ji pasuko tolyn į dešinę, kaip prieš migracijos politiką protestuojanti partija. Bet antra vieta Saksonijoje ir Brandenburge parodė, kad kraštutiniai dešinieji – ne tik protesto prieš migrantus partija. Susivienijimu su Vakarais nusivylusiems rytų vokiečiams jie tapo alternatyva Rytus užmiršusioms tradicinėms partijoms. Socialdemokratai ir Angelos Merkel krikščionys demokratai nebepanašūs į politinius milžinus, šalį valdžiusius pastaruosius septynis dešimtmečius. Silpnėja ir politiniai tabu, turėję užtikrinti, kad neapykantą ir baimę kurstantys politikai liks Užribyje. „Alternatyva Vokietijai“ nuo neonacių atsiriboja, bet Vyriausybės institucijos stebi radikalųjį partijos sparną, o jo lyderiai ragina peržiūrėti šalies istoriją.

Ši savaitė prasidėjo netikėta žinia, kad Jungtinės Valstijos pasiekė preliminarų susitarimą baigti ilgiausią savo karą – išvesti dalį pajėgų iš Afganistano, mainais į Talibano pažadą nesuteikti prieglobsčio islamistams iš užsienio. O baigiasi savaitė dar labiau netikėtu Donaldo Trumpo sprendimu atšaukti visas derybas su talibais, ir net šiandien planuotą susitikimą su jais savo vasaros rezidencijoje Kemp Devide. Susitarimas sulaukė aštrios kritikos – ir Amerika, ir talibanas ignoravo paties Afganistano vyriausybę, nesutarė nutraukti ugnies, o talibai nepažadėjo gerbti Konstitucijos ir moterų teisių. Pasak penkių buvusių Amerikos ambasadorių Kabule, tai kelias į visuotinį pilietinį karą. Bet ir derybų žlugimas po naujų atakų virtinės kelia niūrias perspektyvas: kadaise sutriuškintas Talibanas vėl stiprus kaip niekada, o smurtą laiko pagrindiniu koziriu. Tuo metu Vakarai jau seniai ieško progų trauktis, nors už pergalę NATO šalys, tarp jų ir Lietuva, sudėjo tūkstančius karių aukų.

Per praėjusią savaitę Volodymyras Zelenskis ir bendražygiai demonstravo, kad vykdo rinkimų pažadus. Prezidento partijos dominuojama Rada pritarė parlamentarų neliečiamybės panaikinimui, o namo vakar grįžo 35 Rusijos kalinti ukrainiečiai. Už juos Kijevas į Rusiją išsiuntė tiek pat Maskvos pageidaujamų belaisvių. Zelenskis sakė, kad tai tik pirmas žingsnis taikos link. Jam pritarė ir Jungtinių Valstijų prezidentas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.