Irinos Rozovos kelionė į Sakartvelą, atrodo, gali kainuoti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui postą. Nors jis, sušaukęs spaudos konferenciją pranešė, kad traukiasi iš LVŽS, nes rugsėjo 6-ąją susirinkusi partijos taryba greičiausiai nuspręs jį šalinti. Tačiau dabar jo ir Ramūno Karbauskio konfliktas, kurį vis dar akcentuoja Pranckietis, nublanksta prieš Seimo pirmininko veiksmus ir kalbas, mėginant pasiaiškinti dėl LLRA-KŠS frakcijos narės Irinos Rozovos. Dabar jau ir opozicija, iki šiol gynusi Pranckietį, prakalbo, kad balsuotų už jo apkaltą. Aiškėja, kad Seimo pirmininkas daugiau nei pusantrų metų slėpė VSD raštą, kodėl Rozovai nesuteikta teisė dirbti su slapta informacija, nors tokį patį raštą gavęs apie Mindaugą Bastį, paviešino iškart. Negana to, Pranckietis mėgina įrodyti, kad iš VSD nėra gavęs jokių signalų apie rizikas nacionaliniam saugumui, kurias galėtų sukelti Lietuvos atstovų dalyvavimas Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos darbe, kur buvo išsiųsta ta pati Rozova.

Lietuva ir Lenkija yra paskelbusios, kad neprekiaus BAE elektra, kai atominė AstravE pradės veikti. Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad pritarė Ekonomikos ministerijos pasiūlymui perkelti elektros energijos prekybą per Latvijos sieną po to, kai Lietuva nutrauks elektros energijos prekybą su Baltarusija. Pasak Latvijos vyriausybės, šalis dėl tokio sprendimo konsultavosi su Lietuva, Estija ir Europos Komisija. Lietuvos Energetikos ministras tokį Latvijos žingsnį pavadino tam tikru moraliniu Lietuvos pralaimėjimu. Ministras Žygimantas Vaičiūnas „Savaitėje“.

Seimas prieš rinkimus įsiteikė pasaulio lietuviams ir leido kurti atskirą rinkimų apygardą. Esą emigrantai, gausiai atėję į Prezidento rinkimus, įrodė, kad yra verti Seime turėti pačių rinktą atstovą. Pasaulio lietuvių atstovai sako, ateityje tikėtųsi bent dviejų apygardų. Tačiau opozicija sako, kad valdantieji pataikauja gausiai užsienio lietuvių bendruomenei. Ekspertai įžvelgia ir prieštaravimų Konstitucijai.

Nors aiškino, kad su Europos lyderiais be reikalo susitikinėti neketina, nebent šie nusileistų dėl „Brexito“ derybų, naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šią savaitę vis dėlto leidosi į diplomatinį turnė po žemyną. Pasigavęs Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasvarstymus, kad galbūt per mėnesį ir galima pasiekti, ko nepavyko per kelerius metus, Johnsonas viešai demonstruoja ryžtą būtent tai ir padaryti – pasiūlyti naują sprendimą dėl Airijos sienos, sakydamas, kad dabartinis yra vienintelė kliūtis priimti „Brexito“ susitarimą.

„Remkite prezidentą Donaldą Trumpą ir padėkite Amerikai augti“, – taip Nacionalinis respublikonų komitetas Kongrese kviečia įsigyti marškinėlius su Grenlandija, jau nuspalvinta Amerikos vėliavos spalvomis. Už simbolinę auką – 25 dolerius partijai. Respublikonams Donaldo Trumpo svarstymai įsigyti Grenlandiją tapo reklaminiu triuku, o buvęs Danijos ministras pirmininkas Larsas Lokke Rasmussenas planus pirmiausia pavadino balandžio pirmosios pokštu. Bet kai dabartinė šalies vadovė tokius JAV norus pavadino absurdu, o įžeistas Trumpas viešnagę atšaukė, danų politikai pratrūko – prezidentą vadino ir vaiku, ir klounu, tiesa, pasirodymą rengiančiu ne cirke, o Arktyje, kur sąjungininkų bendradarbiavimas dabar svarbus kaip niekada.

Ne tik Baltijos šalys mini svarbių įvykių trisdešimtmetį. Iškilmėmis Vengrijoje prasidėjo trys mėnesiai, per kuriuos Europa minės audringą laikotarpį nuo pirmojo plyšio geležinėje uždangoje iki Berlyno sienos griuvimo – „Europos pikniką“. Ir iškilmės vyko šalyje, kuri pastatė naują, dar didesnę sieną nuo migrantų. Nurijusi nepasitenkinimą, kad tai nepagarba žmogiškumui, kanclerė Angela Merkel pirmą kartą per penkerius metus atvyko pas Viktorą Orbaną. Šiaip ar taip, jei ne anuometiniai Vengrijos sprendimai, atvedę prie Vokietijos suvienijimo, ji nebūtų tapusi kanclere. Laslas

Ved. Nemira Pumprickaitė.