Savaitė. Su atminimo ženklais besitvarkančiam Vilniaus merui – raginimas iš istorikų ir paties prezidento

Kai praėjusį šeštadienį paryčiais Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus įsakymu nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuimta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai užkaitino viešąją erdvę, ji tebekunkuliuoja iki šiol. Tame katile ir kitas savivaldybės sprendimas – pervadinti diplomato ir karininko Kazio Škirpos alėją Trispalvės vardu, ir mero pažadas artimiausiu metu pašalinti Petro Cvirkos paminklą bei poetės Valerijos Valsiūnienės atminimo lentą. Taip su atminimo ženklais besitvarkantį Vilniaus merą prezidentas Gitanas Nausėda paragino daugiau dėmesio skirti istorinės atminties politikai.

Senka laikas, skirtas premjerui suformuoti Vyriausybę, bet procesas nėra lengvas ir greitas. Prezidentas turi klausimų ministrams, abejoja kai kurių keitimu, o negavęs valstybės vadovo pritarimo, Saulius Skvernelis neskuba teikti pavardžių. Gitano Nausėdos abejones išduoda ir šios savaitės susitikimas su opozicinių partijų vadovais.

Ne vien Vyriausybę turi suformuoti premjeras Saulius Skvernelis, gavęs prezidento pritarimą ministrų kandidatūroms, bet ir pateikti kandidatą į eurokomisarus. Pavardė, pageidautina moteriška, turi pasiekti Briuselį iki rugpjūčio 26 d. Taip, teoriškai laiko dar yra, tačiau nuogąstaujama, kad Lietuva vėluoja, nes dauguma valstybių tą jau padarė, todėl esą geriausios pozicijos jau pasidalytos ir mūsų atstovui teliks mažiau įtakingas portfelis. Plačiau apie tai – Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.

Istorinės atminties suvokimo ir vertinimo problema kamuoja ir mūsų kaimynę Lenkiją. Ir tema ta pati – Holokaustas ir koloboravimasis su naciais. Per Varšuvos sukilimo 75-ųjų metinių minėjimą gėlių prie paminklo dešimtims tūkstančių nacių nužudytų lenkų padėjęs Vokietijos užsienio reikalų ministras sakė, kad Varšuvos sukilimas – ne tik lenkų, bet ir vokiečių atminties dalis, sukrečianti jį asmeniškai. Tiesa, Lenkijos diplomatijos vadovas priminė, kad atsiprašyti negana: už žalą reikia atlyginti.

Ar rasizmas kainuos Donaldui Trumpui prezidento postą? Į 2 iš eilės rasistinius skandalus įsivėlęs prezidentas rizikuoja prarasti dalį savo rinkėjų, mat atvira rasistinė retorika nėra priimtina demografinei grupei, padėjusiai D. Trumpui atimti balsus iš Hillary Clinton, – darbininkų klasės baltaodėms moterims.

Rusijos valdžia ir teisėsauga savo devizu greičiausiai pasirinko prezidento Vladimiro Putino frazę, kad prieš 50 m. tuomečio Leningrado gatvė išmokė jį vienos tiesos – jei muštynės neišvengiamos, smogti reikia pirmam. Todėl, nors nuo praėjusio savaitgalio tęsėsi opozicijos protestai, kad jos kandidatams būtų leista dalyvauti savivaldos rinkimuose, ne tik valdžia į jokias kalbas nesileido, bet ir policija nesivaržė – prieš protestuotojus naudojo jėgą. Suimtiems ir teisiamiems kandidatams už organizuojamus pilietinius neramumus gresia iki 15 m. kalėjimo.

Rusiją krečia ne tik politiniai neramumai. Visoje Arktyje šią vasarą siaučia nematyto dydžio nevaldomi gaisrai, jie labiausiai paveikė būtent minėtą šalį. Sibire, degant milijonams hektarų miško, ugniagesiams sunkiai sekasi kovoti su ugnimi. Kai kurių miestų gyventojai jau kelias savaites kenčia nuo didelio dūmų ir kietųjų dalelių kiekio ore. Mažiausiai 800 tūkst. Rusijos gyventojų pasirašė peticiją, prašydami valdžios imtis papildomų priemonių kovojant su miškų gaisrais. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė Rusijai pagalbą. Dėl gaisrų Rusijoje paskelbta nepaprastoji padėtis.