Žmonijos istorijoje egzistavo daug politinio bendrabūvio formų – nuo genčių iki imperijų, nuo polių iki kalifatų. Valstybė kaip politinė forma yra santykinai naujas reiškinys. Jos iškilimas prasideda Renesanso epochoje. Šiame procese didžiulį vaidmenį suvaidino Reformacijos judėjimas, sugriovęs vieningą krikščionybę ir padėjęs pamatus moderniam nacionalizmui. Naujųjų Amžių pradžią žymi vieningos krikščioniškos Europos politinio idealo žlugimas ir šiuolaikinių tautinių valstybių atsiradimas.