Geresnio meto kelionei į Rusnės salą ir nesugalvosi. Mus svetingai pasitinka retas gamtos reiškinys - rudeninis potvynis. Kol nepastatyta estakada, galbūt teks į Rusnės salą paskutinį kartą persikelti daugelį metų įprastu būdu. Šįkart keliaujame į Skirvytėlę, tiksliau šiandien tai viena iš Rusnės gatvių su išlikusiomis pavienėmis sodybomis, bet anksčiau tai buvo atskiras kaimas.Dar būdamas studentas, Kęstutis Demereckas pirmąkart apsilankė Skirvytėlės kaime, kad užfiskuotų nykstančias etnografinių pastatų detales. Kilę iš Šilutės, po daugelio metų apsigyventi Skirvytėlėje apsisprendė abu broliai Demereckai. Nuo jaunų dienų siejo aistra žvejybai bei šio krašto kultūros paveldas. Matome išpuoselėtas sodybas, tačiau daugiau kaip prieš dešimtmetį vaizdas buvo kitoks - kaimas buvo beveik sunykęs. Šiandien Skirvytėlės kaimo etnografinius patatus vėl puošia medžio drožiniai. Vėjalentės, antlangiai ir viena gražiausių tradicinio namo puošybos detalių – žirgeliai - atkurti pagal autentiškas kaimo puošybos detales.Tradicinius Nemuno deltos namus papuošė ir nendrių stogai, kuriuos uždengė Kęstučio brolis - Alfonsas Edmundas Demereckas, Lietuvos tautinio paveldo sertifikuotas nendrių amatininkas, vienintelis toks meistras Lietuvoje. Užliejamos Rusnės pievos derlingos nendrių, o stogams dengti jos pjaunamos žiemą. Nupjautas nendres, prieš dengiant stogą, dar reikia išvalyti. Sudėtus ant stogo ryšulius reikia pritvirtinti, senovėje tam buvo naudojamos savadarbės adatos, buvo tvirtinama vytelėmis arba pakulinėmis virvėmis, šiandien - nerūdijančia viela. Iš nendrių išpinti stoglangiai - taip pat sena pamario krašto tradicija. Nendrėmis dengti stogai yra ilgaamžiai. Savo rankomis etnografinio Skirvytėlės kaimo namus atkurę broliai Demereckai neabejingi pamario krašto paveldui. Kad Nemuno deltos pastatų konstrukcija unikali, pirmieji pastebėjo dar vokiečių tyrėjai, tad juos taip ir pavadino - "lietuviškais namais".