Šiuo metu ateitį su Lietuva sieja net 55 proc. emigrantų. Tai 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus. Įdomu ir tai, kad dažniau apie grįžimą svarsto tie, kurie svetur gyvena daugiau nei 10 metų ir turėjo daug galimybių integruotis kitoje šalyje, skelbiama Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.
Rugpjūčio pradžioje paskelbusi tyrimą apie reikšmingai pasikeitusią emigrantų nuostatą dėl grįžimo į Lietuvą Užimtumo tarnyba sulaukė prašymų pateikti daugiau informacijos apie projektą „Gal į Lietuvą“ ir konkrečių žmonių istorijų.
Džiaugiasi pasikeitusiu lietuvių bendravimu
Kristina Puodžiūnienė emigracijoje gyveno penkerius metus. Baigusi socialinės pedagogikos studijas per ekonomikos krizę moteris Lietuvoje nesusirado darbo ir su būsimu vyru išvyko į Airiją. Šioje šalyje jau keletą metų gyveno Kristinos motina, todėl jiems buvo lengviau įsitvirtinti.
Penkerius metus moteris dirbo Droghedos miesto salotų fabrike. Aplinkos inžineriją Lietuvoje baigęs jos vyras Tomas – fasuotoju ir apsaugos darbuotoju.
„Grįžti į Lietuvą buvo labiau vyro iniciatyva. Jis sakė, kad jei toliau liks Airijoje ir dirbs būtent tokį darbą, degraduos kaip specialistas“, – pasakojo Kristina.
Jauna šeima į gimtąją Marijampolę sugrįžo prieš keletą metų. Įsikūrė mieste, kur viskas pažįstama, o dabar savo ateitį sieja tik su Lietuva.
Šiemet Kristina tapo Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus informavimo vyriausiąja specialiste. Pusmetis darbo su klientais jai patiko, atrodė prasminga padėti žmonėms, tačiau ši darbo vieta buvo laikina. Neseniai laimėjusi konkursą Migracijos departamento Marijampolės skyriuje, ji pradėjo dirbti stabilesnį darbą, turi neterminuotą darbo sutartį. Šiame mieste inžinieriumi dirba ir Kristinos vyras.
Jauna šeima šalia turimų darbų dar sukūrė nedidelį verslą, savaitgaliais nuomoja autobusiuką vestuvėms, mergvakariams, bernvakariams ir kitiems susibūrimams.
Abu jaučiasi laimingi, turi gerus darbus ir puikią aplinką: „Finansiškai mums neapsimoka kitur vykti. Labiausiai trūksta tik mamos ir vienos sesės, kuri vis dar liko svetur.“
Į klausimą, ką patartų išvykusiems lietuviams, galvojantiems apie grįžimą į Lietuvą, Kristina atsakė:
„Nebijoti rizikuoti. Mums nebuvo sunku adaptuotis po penkerių metų. Tarp tautiečių vis dar gaji nuomonė, kad čia visi pikti, nedraugiški, bet aš to nepastebėjau, žmonių bendravimas pasikeitęs.“
Visagine kuria pramogas žmonėms
Dmitrijaus Liščenkos gyvenimo istorija – kitokia. Būdamas vienuolikos, jis išvyko su tėvais į Ispaniją. Vėliau grįžo mokytis į Visaginą, ten keletą metų dirbo statybos, viešųjų pirkimų srityse. Paskui vėl vyko į Ispaniją ir Airiją. Pagyvenus kitose šalyse, nugalėjo noras grįžti į Visaginą, kur, anot Dmitrijaus, daugiau saviraiškos galimybių.
Pradžioje jis išbandė įvairias programas su vietos jaunuoliais. Visgi nuolat kirbėjo mintis sukurti nuosavą verslą. Keturiomis kalbomis kalbantis jaunas vyras 2019 metais nutarė kurti pramogas žmonėms.
„Ilgai svarsčiau, ką galiu padaryti geriau Visagine. Užimtumo tarnyboje gavau finansinę paramą – sukūriau didžėjaus, renginių vedėjo darbo vietą, tačiau verslo pradžia sutapo su karantinu“, – pasakojo Dmitrijus.
Per pandemiją buvo sunku, tačiau nestabdyti veiklos padėjo reikalavimas trejus metus išlaikyti įkurtą darbo vietą. Tai skatino atsakomybę ir pareigą, nors sąlygos buvo griežtokos pradedančiajam verslininkui.
Per šiuos kelerius metus Dmitrijaus verslas išsiplėtė – ne tik klube „Naktinė atmosfera“, bet ir kartu su žmona plėtotos pramogos „Vaikų atmosfera“. Per sezoną jos vyksta prie Visagino ežero.
„Dirbame savaitgaliais ne tik klube, bet ir paplūdimyje, turime katamaranų. Plečiamės, pirksime patalpas klubui. Vietinius gyventojus mažai domina tokios pramogos. Viską darome turistams“, – sakė verslininkas. Jo įmonėje šiuo metu dirba 10 žmonių.
Kaip parodė emigrantų nuomonės apklausa, svetur gyvenančių lietuvių lūkesčiai – ne tik geras atlyginimas (61,7 proc.), net 53,4 proc. apklaustųjų itin svarbu šeima, draugai ir artimieji. Galimybę dirbti mėgstamą darbą nurodė 30,1 proc., kultūrinius ir politinius pokyčius visuomenėje – 25,6 proc. Palyginti su ankstesne apklausa, 2,2 proc. sumažėjo norinčiųjų gyventi didžiuosiuose miestuose ir 2,9 proc. padaugėjo norinčiųjų gyventi regionuose.
