Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis grąžino Baltojo Erelio ordiną, Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui atšaukus jam anksčiau suteiktą aukščiausią valstybės apdovanojimą. Ginčas kilo dėl Ukrainos karinio dalinio pavadinimo, siejamo su Ukrainos sukilėlių armija, kuri per Antrąjį pasaulinį karą dalyvavo lenkų civilių žudynėse. Šis sprendimas įžiebė įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo, kurią ekspertai vertina kaip platesnių istorinių ir politinių nesutarimų ženklą.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše:
Kaip sako LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, šalyje ši istorija yra itin jautriai vertinama, nes visuomenėje istorinės atminties klausimai išlieka labai svarbūs.
„Ta armija per Antrąjį pasaulinį karą nužudė daugiau nei 50 tūkstančių lenkų civilių, todėl toks sprendimas yra suprantamas“, – sako jis.
Pasak L. Vaičiūno, nors tokio žingsnio buvo galima tikėtis, jis nepriimtas staiga. Lenkijos valdžia tikėjosi, kad pavyks rasti kompromisą – pakeisti dalinio pavadinimą ar kitaip išspręsti situaciją.
„Tiek prezidentas, tiek vyriausybė tikėjosi, kad pavyks rasti išeitį ir nereikės priimti šio sprendimo, kuris Lenkijos visuomenėje yra gana populiarus“, – teigia jis.
Gali turėti socialinių pasekmių
Lenkijos visuomenėje K. Nawrockio sprendimas vertinamas nevienareikšmiškai. Pasak L. Vaičiūno, apklausos rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų tokį žingsnį palaiko.
Vis dėlto dalis Lenkijos politikų ragino konflikto neeskaluoti. Tarp jų premjeras Donaldas Tuskas ir užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis – jie teigė, kad šiuo metu toks sprendimas nebuvo būtinas.
„Jie skatino abu prezidentus rasti išeitį iš situacijos ir neaštrinti konflikto, nes priešai yra aiškūs. Priešas yra Rusija, ir reikėtų apie tai galvoti, o ne skaldyti lenkų ir ukrainiečių tautas, kurios taip artimai gyvena ir bendradarbiauja“, – pasakoja L. Vaičiūnas.
Pasak pašnekovo, šio sprendimo pasekmės gali būti matomos jau netrukus – artėjant Ukrainos atkūrimo konferencijai, gali kilti klausimų dėl Lenkijos delegacijos dalyvavimo ir priimamų sprendimų.
Tačiau platesnės pasekmės, jo vertinimu, gali būti susijusios su besikeičiančiomis visuomenės nuotaikomis Lenkijoje.
„Lenkijoje ir taip labai smarkiai mažėja žmonių, jaučiančių simpatiją ukrainiečiams. Tai gali turėti realių socialinių pasekmių, nes Lenkijoje gyvena daugiau nei du milijonai Ukrainos piliečių – tiek migrantų, tiek karo pabėgėlių“, – sako jis.
Anot L. Vaičiūno, ginčas gali apsunkinti ir Ukrainos glaudesnės integracijos į Europą siekius.
„Tikėtina, kad Ukrainos ambicijos, susijusios su Europos integracija, gali būti blokuojamos Varšuvos, nes Lenkijos visuomenė, atrodo, linksta užimti gana tvirtą poziciją Ukrainos atžvilgiu. Reikalaujama bus daugiau, o Ukraina artimiausiu metu greičiausiai nenusileis“, – teigia jis.
Platus palaikymas prezidentui
LRT bendradarbis Ukrainoje Maksimas Milta sako, kad Ukrainoje Lenkijos sprendimas atšaukti Volodymyrui Zelenskiui suteiktą Baltojo Erelio ordiną sulaukė neįprastai plataus prezidento palaikymo – šiuo klausimu iš esmės susivienijo tiek visuomenė, tiek skirtingų politinių pažiūrų atstovai.
„Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kai beveik visa Ukrainos visuomenė ir visa politinė klasė, nepaisant partijų skirtumų, vienareikšmiškai palaiko prezidentą Volodymyrą Zelenskį“, – sako jis.
Pasak M. Miltos, Ukrainoje dažnai matoma ryški takoskyra tarp prezidentą palaikančių ir jo kritikų, tačiau šiuo atveju reakcija buvo kitokia.
„Ukrainiečiai patys šmaikštauja, kad tik jie turi teisę reikšti nepasitikėjimą ar priekaištus savo prezidentui. Tačiau kai kitų valstybių vadovai reiškia nepasitikėjimą Ukrainos prezidentu, ukrainiečiai linkę susivienyti“, – pasakoja politologas.
Anot jo, svarbi šios reakcijos dalis – ir buvusių šalies prezidentų pozicija. Tokį patį Lenkijos apdovanojimą turėję buvę Ukrainos vadovai Leonidas Kučma, Viktoras Juščenka ir Petro Porošenka taip pat nusprendė jį grąžinti.
Pašnekovas priduria, kad V. Zelenskis yra teigęs, jog Ukraina, prieš įsigaliojant sprendimui, bandė ieškoti kompromiso, tačiau, Kyjivo vertinimu, būtent Varšuva pasirinko konfliktą eskaluoti.
Kitokia interpretacija
Kalbėdamas apie tai, kodėl būtent Antrojo pasaulinio karo atminties klausimai tapo vienu didžiausių įtampos šaltinių tarp Kyjivo ir Varšuvos, M. Milta sako, kad dar prieš keliolika metų abi šalys buvo radusios bendrą kalbą.
„Vyraujanti nuostata Ukrainoje yra tokia, kad prieš penkiolika ar dvidešimt metų, kai Ukrainai vadovavo prezidentai L. Kučma ir V. Juščenka, su Lenkijos vadovais buvo rastas tarpusavio supratimas. Buvo prieita prie formulės: „Atleidžiame ir prašome atleidimo“, – sako jis.
Anot pašnekovo, tuomet buvo dedama daug pastangų sušvelninti ginčus dėl Voluinės žudynių ir kitų istorinių klausimų.
Vis dėlto, pasak jo, Ukrainoje dažnai Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) istorija vertinama kitaip nei Lenkijoje.
„Ukrainiečiams, ypač dabar, kai jie stengiasi iš naujo atrasti savo tautinę tapatybę ir žvelgti į savo istoriją, Ukrainos sukilėlių armija pirmiausia yra matoma kaip karinė jėga, kuri kovojo už nepriklausomą Ukrainą, jos subjektiškumą ir suverenumą“, – aiškina politologas.
Kyjivas Lenkijos sprendimą vadina strategine klaida.
„Kiekvieną kartą, kai kyla nesusipratimų ir ginčų tarp šalių, kurios turėtų kuo glaudžiau bendradarbiauti, naudos iš to gauna tik Rusija“, – sako M. Milta.
L. Vaičiūnas sako, kad greito sprendimo, kuris sumažintų įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo, tikėtis sunku.
„Sunku įsivaizduoti, kad dabar Karolis Nawrockis galėtų atsitraukti ir rasti sprendimą. Istoriniai klausimai yra labai svarbūs jo rinkėjams“, – sako jis.
Vis dėlto, anot L. Vaičiūno, Lenkijos vyriausybė greičiausiai sieks, kad konfliktas būtų bent šiek tiek sušvelnintas.
Parengė Ignas Ramanauskas.
