Prokuratūros prašymas panaikinti Skvernelio teisinę neliečiamybę, „Šalin rankas“ protestas ir žingsnis dėl laikino dyzelino akcizo mažinimo, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Prašymas naikinti Skvernelio neliečiamybę
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį išsiuntė kreipimąsi Seimui prašydama panaikinti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko, parlamentaro Sauliaus Skvernelio teisinę neliečiamybę. Tyrimo metu buvo gauta duomenų apie galimą šio politiko kyšininkavimą.
Politikas figūruoja ikiteisminiame tyrime, kuriame buvę Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovai ir darbuotojai įtariami susibūrę į organizuotą grupę, siekdami imti kyšius iš verslininkų už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą.
Teisėsauga vasario mėnesį S. Skvernelio ir buvusio konservatoriaus Kazio Starkevičiaus namuose bei kabinetuose atliko kratas, tuomet nutarta politikus apklausti specialiaisiais liudytojais.
Anot Seimo pirmininko Juozo Oleko, generalinės prokurorės kreipimesi minima 51 tūkst. eurų galimo kyšio suma. Jį S. Skvernelis galimai gavo per savo buvusią patarėją Agnę Silickienę. Taip pat teigiama, kad S. Skverneliui buvo priskirtas slapyvardis „Krabas“.
Politikas sustabdė narystę partijoje ir pasitraukė iš pirmininko pareigų. Visgi ikiteisminio tyrimo detalių jis sakė nekomentuosiantis. S. Skvernelio teigimu, žurnalistams į klausimus bus atsakyta kitos savaitės antradienį Seime.
Byloje įtarimai pateikti 14 asmenų, tarp kurių yra buvęs įstaigos vadovas bei buvusi S. Skvernelio patarėja Seime. Šiame tyrime parodymus anksčiau atsisakęs duoti konservatorius Kazys Starkevičius kovo pradžioje atsisakė parlamentaro mandato.
„Šalin rankas“ protestas
Trečiadienio vakarą prie Seimo – dar kartą surengta protesto akcija „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. Šį kartą šūkį papildė ir žodis „Nepasiduosime“. Nuo scenos netrūko kirčių valdžiai, žurnalistas iš Vengrijos įspėjo, kad Lietuvoje šiuo metu mato daug paralelių, kas vyksta Vengrijoje, o žurnalistė Rita Miliūtė Seimo nekompetencijai parodė vidurinį pirštą. Policijos duomenimis, į protestą galėjo susirinkti per 10 tūkst. žmonių.
Per 10 tūkst. protestuotojų jau tradiciškai skandavo žodžius „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ ir „Gėda, gėda“.
Vis dėlto po dar vieno protesto valdantieji nesitraukia nuo planų keisti LRT įstatymą. Anot Seimo pirmininko Juozo Oleko, laiko diskusijoms pakako, o pataisas planuojama priimti pavasario sesijoje. Tuo metu LSDP pirmininkas Mindaugas Sinkevičius teigė palaikantis projektą ir laukiantis normalaus teisėkūros darbo kabinetuose.
Anot dalies žurnalistų ir teisės ekspertų, pakeitimai suvaržytų transliuotojo nepriklausomumą. Šiuo metu parlamentarų svarstomame projekte be kita ko siūloma įkurti valdybą, padidinti LRT tarybos narių skaičių, keisti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką, riboti kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistų dalyvavimą.
Žingsnis dėl laikino dyzelino akcizo mažinimo
Ketvirtadienį po svarstymo Seimas pritarė Finansų ministerijos siūlymui laikinai sumažinti dyzelino akcizą. Kad įstatymas įsigaliotų, parlamentarai dėl įstatymo projekto balsuos dar kartą. Skaičiuojama, kad akcizo pakeitimai dyzelino kainą galėtų sumažinti maždaug 6 centais.
Svarstymo stadijoje už minėtą įstatymo projektą balsavo 102 Seimo nariai, dar po 4 parlamentarus susilaikė ar balsavo prieš.
Laikino akcizų sumažinimo įstatymo pakeitimai parengti reaguojant į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir dėl jo sutrikęs tiekimas pasaulinėse rinkose.
Be kita ko, Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas žada, kad nuo kitų metų anksčiau numatytas degalų akcizo didinimas, tikėtina, bus stabdomas.
Nuo trečiadienio taip pat įsigaliojo įpareigojimas degalinėms teikti informaciją apie kiekvienos dienos kuro pardavimo kainas. Tokią informaciją jos turi pateikti kasdien iki 10 valandos.
Kontrabandinių balionių sutrikdytas oro uosto darbas
Ketvirtadienio vakarą 22.30 val. dėl fiksuojamų navigacinių atžymų, būdingų balionams, buvo sustabdytas oro uosto darbas. Iš pradžių ribojimai įvesti iki 01:30 val., tada pratęsti iki 03:30 val., o veikla galiausiai atnaujinta 05:15 val.
Iš viso buvo fiksuota iki 20 atžymų, būdingų balionams. Pasak oro uosto erdvę prižiūrinčių ekspertų, bent dalis balionų buvo specialiai nukreipti į sostinės oro uosto erdvę.
Aštuoni skrydžiai buvo nukreipti į Kauno oro uostą, du – į Rygos, devyni skrydžiai buvo atšaukti, o penki pavėlinti. Dėl to buvo paveikti daugiau nei trys tūkstančiai keleivių.
Šiais metais dėl kontrabandinių balionų grėsmės sostinės oro uosto veikla buvo sutrikdyta septynis kartus.
Įtarimai buvusio premjero Palucko žmonai
Buvusio premjero socialdemokrato Gintauto Palucko žmonai Ilmai pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime, ketvirtadienį pranešė „Delfi“ naujienų portalas. Tai jam patvirtino du nesusiję šaltiniai.
Generalinė prokuratūra šios informacijos nei patvirtino, nei paneigė, pažymėjusi, kad šiuo metu apie tyrimą pateikta visa viešintina informacija.
Pati I. Paluckė šios informacijos naujienų portalui nekomentavo. Ekspremjeras savo ruožtu sakė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos.
„Nieko nekomentuosiu. Jūs klausiate teisėsaugos institucijų, jos pateikia atsakymus. Tokią informaciją, manau, ir pateikėte visuomenei“, – žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.
Pasitraukusiųjų iš antrosios pensijų pakopos lėšos
Iš antrosios pensijų pakopos pasitraukę gyventojai pamažu pradeda atgauti sukauptus pinigus. Lėšos gyventojus pasieks iki balandžio 15 dienos.
Žmonių sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas bus pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįš į „Sodrą“ ir bus paversta pensijų apskaitos vienetais, kurie padidins būsimą pensiją.
Prašymą pateikus po 2026 m. balandžio 1 d., sukaupti pinigai gyventoją pasieks tik liepos mėnesį.
Apskritai iš antrosios pensijų kaupimo pakopos per pirmus tris mėnesius pasitraukė daugiau žmonių, nei prognozuota, tačiau tikslių skaičių nei Lietuvos bankas, nei pensijų kaupimo bendrovės dar neatskleidžia.
Lietuvos banko (LB) ekonomistė prognozuoja, jog per dvejų metų numatytą pasitraukimo „langą“ iš kaupimo gali pasitraukti apie 30 proc. fondų dalyvių.
Vytauto Didžiojo palaikai
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai Vilniaus arkikatedroje galėjo būti rasti jau 1931 metais, jie gulėjo vienoje kriptoje su Aleksandro Jogailaičio palaikais. Tai penktadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė tyrėjas Saulius Poderis, anksčiau Vilniaus arkikatedroje ieškojęs karališkųjų insignijų.
Jo teigimu, ir dabar Vytauto Didžiojo palaikai turėtų būti arkikatedroje, bet reikia tyrimų ir institucijų leidimų.
Anot S. Poderio, esama pagrįstų įtarimų, kad 1931 metais, po didžiojo pavasario potvynio, katedroje iš tiesų buvo rasti ne treji, o ketveri karališkieji palaikai – didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506), Elžbietos Habsburgaitės (1526–1545), Barboros Radvilaitės (1520–1551) ir Vytauto Didžiojo.
Archyvuose tyrėjas sako aptikęs dokumentų, liudijančių, jog tuomet atsakingi asmenys katedroje planavo įrengti keturių karališkųjų asmenų sarkofagus, tačiau tuometinei Lenkijos valdžiai (tada Vilnius buvo Lenkijos sudėtyje) pranešta tik apie trejus rastus palaikus.
Archeologas Gintautas Rackevičius sutiko, kad fotografijose matomi matomi keturių asmenų kautai, todėl ketvirtasis skeletas galėtų priklausyti būtent Vytautui.
