Pastaruoju metu vis daugiau emigravusių lietuvių grįžta gyventi į Lietuvą. 2024 metais tokių buvo beveik 19 tūkst. Labiausiai sugrįžti skatina gimtinėje likusi šeima ir draugai, tačiau lietuviai orientuojasi ir į šalies gyvenimo kokybę bei ekonominę situaciją. Visgi nuo šių metų sąlygos grįžtantiems į Lietuvą bus kitokios, nes keičiasi nedarbo išmokų mokėjimo tvarka.
Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, asmenys, ilgą laiką dirbę, gyvenę ir mokėję mokesčius kitoje ES valstybėje, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje (jei asmuo išvyko į Jungtinę Karalystę iki 2020 m. gruodžio 31 d. ir grįžta į Lietuvą) dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į gyvenamosios vietos valstybės įstaigą, kuri skiria ir moka nedarbo išmokas.
Tai reiškia, kad žmogus turi registruotis bedarbiu užimtumo tarnyboje toje šalyje, kurioje dirbo ir gyveno. Jam bus paskirta nedarbo draudimo išmoka pagal gyvenamosios vietos valstybės įstatymus.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nusprendus grįžti ir ieškoti darbo Lietuvoje, bedarbis turi kreiptis į gyvenamosios vietos valstybės Užimtumo tarnybą dėl nedarbo išmokos eksporto. Išmoką „atsivežti“ į Lietuvą galima iki 3 mėn., pratęsti – iki 6 mėnesių.
Pažymima, kad svarbu neskubėti išsiregistruoti iš kitos ES valstybės. Prieš išvykdamas asmuo turi būti registruotas gyvenamosios vietos užimtumo tarnyboje bent 4 savaites. Prieš išvykstant reikia pasiimti U2 dokumentą iš savo gyvenamosios vietos užimtumo tarnybos
Atvykęs į Lietuvą, asmuo per 7 dienas turi įsiregistruoti Lietuvos Užimtumo tarnyboje.
Asmenys, kurie gyvena Lietuvoje, tačiau atliko laikino pobūdžio darbą kitoje ES valstybėje (pvz., sezoninis darbuotojas), netekę darbo dėl nedarbo išmokos turi kreiptis į gyvenamosios vietos įstaigą, kuri skiria ir moka nedarbo išmokas.
Asmuo turi registruotis bedarbiu Lietuvos Užimtumo tarnyboje. Nedarbo išmoką jam skirs „Sodra“ pagal Lietuvos teisės aktus, įvertindama kitoje ES valstybėje turimą nedarbo draudimo stažą ir gautą darbo užmokestį.
Kas pasikeitė? Nuo 2026 m. sausio 1 d. buvo aiškiai apibrėžtas „laikino pobūdžio darbas“ – dabar jis laikomas laikinu, jeigu truko ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
Pritrūko komunikacijos
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke teigia, kad dėl neaiškios komunikacijos apie įstatymo pakeitimus, susijusius su nedarbo išmokomis grįžtantiems lietuviams, greičiausiai kilo nereikalingas sąmyšis.
„Aš taip supratau, kad pritrūko laiko paaiškinti žmonėms, kas atsitiko, kodėl yra tokie pokyčiai įstatymuose. Teko bendrauti tiesiogiai su socialinės apsaugos ir darbo ministre ponia [Jūrate] Zailskiene. Ji paaiškino šią keblią situaciją ir iš tiesų nėra taip blogai, kaip pateikiama dabar viešojoje erdvėje“, – komentuoja D. Henke.
Anot jos, žinia apie pasikeitusią nedarbo išmokų mokėjimų tvarką sukėlė daug susirūpinimo emigravusiems lietuviams, kurie nori kurti gyvenimą Lietuvoje.
„Tai yra kaip nauja emigracija, ypač jeigu turi vaikų, reikia integracijos į mokyklas, darbo vietų. Ir kai sužinai tokią žinią, tai, visų pirma, aišku, atsakymas būna toks, kad mūsų vėl nelaukia. Todėl reikėtų ramiai išaiškinti politiką ir gal tikrai tai tik komunikacijos problema, o ne įstatymo“,– svarsto Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Aiškina, kad pokyčiai suteiks aiškumo
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk pažymi, kad šie pokyčiai nesudarys kliūčių sugrįžti norintiems lietuviams gauti nedarbo išmokas. Pasak jos, pakeitimais siekiama apibrėžti laikino darbo kitoje Europos Sąjungos (ES) šalyje laikotarpį ir teisingiau paskirstyti finansinę naštą tarp valstybių narių. Tai reiškia, kad užsienyje gyvenantys lietuviai, ieškodami darbo Lietuvoje, išmokas galės gauti iš tų ES šalių, kuriose gyvena.
„Pirmiausia, Lietuvos piliečiai tikrai yra laukiami Lietuvoje (...). Iš esmės, kas pasikeitė, tai buvo apibrėžta laikino pobūdžio [sąvoka – LRT.lt]. Yra bendra taisyklė, kad nedarbo išmokos mokamos ten, kur žmogus dirba, ir jis kreipiasi į tas įstaigas, kurios administruoja nedarbo išmokas tose valstybėse.
Tačiau yra išimtis, kai žmogus, pavyzdžiui, gyvena Lietuvoje, bet laikinai dirba kitoje ES valstybėje narėje. Tai šiuo atveju buvo apibrėžta, kas yra tas laikinai. Nuo sausio 1 dienos laikina reiškia, kad ne ilgiau negu 30 mėnesių per 36 mėnesius, t. y. 3-ejus metus. Tada žmogus gali tiesiai kreiptis Lietuvoje į Užimtumo tarnybą ir jam bus paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka“, – aiškina viceministrė.
Jos teigimu, šie pokyčiai suteiks daugiau aiškumo tiek gyventojams, tiek administruojančioms institucijoms.
D. Henke sako, kad užsienyje gyvenančius lietuvius turi pasiekti aiški ir tinkama informacija apie įstatymo pakeitimus, pavyzdžiui, kad planuojant grįžti į Lietuvą svarbu neskubėti išsiregistruoti iš dabartinės gyvenamosios vietos, nes tokiu atveju jie nebegautų nedarbo išmokos.
„Dabar reikia nuraminti žmones ir išaiškinti [naują tvarką]. Žmogus turi žinoti, kad nereikia skubėti išsiregistruoti savo valstybėje – tai yra esmė. (...) Kitas klausimas: kaip bus su valstybėmis, kurios nepriklauso ES? Jungtinė Karalystė turi savo reglamentą, žinoma, dabar, bet yra ir kitos valstybės“, – sako Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Atima saugumo pagalvę?
Savo ruožtu Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė teigia, kad į įstatymo pokyčius socialiniuose tinkluose sureagavo gavusi laiškų iš užsienyje gyvenančių ir į Lietuvą norinčių grįžti žmonių.
Pasak jos, šie žmonės kitoje šalyje dirba ne laikiną ir nesezoninį darbą, tačiau nuo 2026 metų sausio 1 dienos užsienyje įgytas stažas bus įskaitomas tik tuo atveju, jeigu bedarbis kitoje ES valstybėje narėje dirbo laikinai ir ne ilgiau kaip 30 mėnesių per pastaruosius 36 mėnesius iki bedarbio statuso įgijimo dienos.
„Žmonėms buvo pasakyta, kad grįžę į Lietuvą, kol ieškos darbo, negaus nedarbo išmokos“, – pažymi Seimo narė.
Jos teigimu, pagal naują tvarką žmonės, ilgai gyvenę užsienyje ir dirbę nesezoninį darbą, ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojai, grįžę į Lietuvą ieškotis darbo netenka saugumo garanto, kurį iki šiol valstybė suteikdavo.
„Grįžta inžinieriai, grįžta vadybininkai, finansininkai, bet jie vis tiek ieškosi darbo ir tą saugumo pagalvę mes jiems nuo šių metų sausio 1 dienos ištraukiam iš po kojų“, – sako D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Vis dėlto socialinės apsaugos ir darbo viceministrė nesutinka, kad šie įstatymo pakeitimai atima saugumo garantiją iš aukštos kvalifikacijos darbus dirbančių, į Lietuvą norinčių sugrįžti piliečių. Anot jos, šie žmonės gali ir toliau vystyti savo įgūdžius bei žinias Lietuvoje, išpildę visas sąlygas.
„Informacijos reikia daugiau, bet tikrai neištraukiama pagalvė – šią teisę [sugrįžę piliečiai – LRT.lt] gali realizuoti ir labai laukiame visų kvalifikacijų lietuvių Lietuvoje“, – teigia A. Putk.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.
