Estija pradėjo ruoštis galimai Rusijos grėsmei, šalyje rengiama gynybos linija pietrytinėje pasienio zonoje. LRT bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis pažymi, kad šiuo metu pradėti kasti prieštankiniai grioviai, o didesnė visuomenės dalis į planus dėl gynybos linijos žiūri palankiai.
Paklaustas, kiek Rusijos dvasia jaučiama Estijoje, o ypač pasienyje esančiame Narvos mieste, V. Matulaitis patikina – čia Rusijos įtaka išties didelė.
„Rusijos dvasia, be abejo, juntama. Tai yra pasienio miestas, kurį nuo Rusijos teskiria upė ir jungia tiltas. Reikia nepamiršti, kad 95 proc. Narvos gyventojų sudaro rusakalbiai, kurie gana daug, nepaisydami draudimų ir apribojimų, vartoja ir žiniasklaidos iš Rusijos, turi ten giminystės ryšių ir draugų. Tie ryšiai yra glaudūs“, – komentuoja pašnekovas.
Anot jo, įvairių tyrimų duomenys rodo, kad lojalumas Estijai mažiausias būtent tarp Narvos ir apylinkių gyventojų, kur dominuoja rusakalbiai. V. Matulaitis pažymi, kad oficialiai Estija turi 340 km ilgio sieną su Rusija.
„Iš jų – 135 km sausuma, per 70 kilometrų būtent Narvos upe, o likę daugiau kaip 120 km yra Peipaus ežero vandens siena“, – sako LRT bendradarbis.
Jis pažymi, kad rengiamos gynybos linijos infrastruktūra bus sudėtinė. Šiuo metu, anot pašnekovo, prie pat sienos pradėti kasti prieštankiniai grioviai.
„Jie yra 4 metrų pločio, trijų metrų gylio. Jų tikslas – sulaikyti arba pristabdyti sunkiosios arba inžinerinės priešo technikos judėjimą ir laimėti laiko, pritraukti gynybos pajėgas į tam tikrą ruožą. Antras tikslas – kad sulėtėtų judėjimas ir priešo technika taptų geresniais taikiniais“, – komentuoja V. Matulaitis.
Be kita ko, Estija įrenginėja ir bunkerių liniją. Šiemet, LRT bendradarbio teigimu, planuojama įrengti 28 bunkerius. Jie turės būti ne tik atsparūs tam tikrų sviedinių smūgiams, bet ir aprūpinti antidronine įranga. Taip pat gynybos liniją sudarys ir kitos sunkiajai technikai stabdyti skirtos priemonės, pavyzdžiui, „drakono dantys“.
„Taip pat galbūt ne stacionariai, bet krizių metu bus pasirūpinta pasienio ruožo minavimu, tiltų ir vamzdynų, kitos gyvybiškai svarbios infrastruktūros minavimu“, – sako pašnekovas.
Jis pažymi, kad pirmadienį Estija švenčia Pergalės dieną, šalyje vyko karinis paradas, kurio metu Estijos prezidentas daug dėmesio skyrė šiai temai.
„Jis pasakė, kad gynybinių pajėgumų stiprinimas ir papildomos biudžetinės išlaidos, su tuo susijęs ir mokesčių didinimas, yra kaina, kurią Estija turėtų mokėti tam, kad daugiau nereikėtų atkurti respublikos, kad nereikėtų atkurti kažkada buvusių tradicijų. Dauguma visuomenės, be abejo, labai palaiko (gynybos stiprinimo planus – LRT), tai patriotiškai nusiteikusi šalis“, – teigia V. Matulaitis.
