Paaiškėjo, jog šiuo metu Lietuvoje trūksta 650 mokytojų, ministrų kabinetas nutarė padidinti minimalią mėnesinę algą bei daugėjo reiškiančių pasiryžimą pergalės Seimo rinkimuose atveju užimti ministro pirmininko postą, – portalas LRT.lt trumpai pateikia svarbiausius šios savaitės įvykius ir temas iš Lietuvos.
Mokytojų trūkumas
Šiuo metu Lietuvoje trūksta 650 mokytojų, nebus ir dalies mokomųjų dalykų vadovėlių antradienį spaudos konferencijoje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Pasak jos, tai – pasaulinė problema, tačiau Lietuva esą jos neignoruoja.
„Naujų mokytojų daugėja (...), bet poreikis yra šiek tiek didesnis. (...) Neignoruojame problemos, nors tai yra pasaulinė problema. Esamais instrumentais bandome motyvuoti mokytojus ateiti dirbti į mokyklą“, – sakė ministrė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat teigė, kad jaunuoliai skatinami rinktis pedagogikos studijas, o studentai motyvuojami stipendijomis, kurios gali siekti 600 eurų. Prie mokytojų stygiaus mažėjimo gali prisidėti ir gretutinių studijų galimybės, lengvesnis persikvalifikavimas, vardijo ministrė.
Tuo metu švietimo profesinių sąjungų teigimu, ne tik dėl atlygio, bet ir dėl sunkių darbo sąlygų mokyklas palieka ne tik vyresni, bet ir kelerius metus padirbę pedagogai.
Padidintas minimalus atlyginimas
Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje nutarė minimalią mėnesinę algą (MMA) Lietuvoje padidinti 114 eurų, iki 1 038 eurų per mėnesį. Mažiausiai uždirbantys darbuotojai nuo 2025 m. sausio 1 d. į rankas turėtų gauti apie 777 eurus, t. y. 69 eurais daugiau nei dabar.
Taip pat nustatytas minimalus valandinis atlygis, kuris sieks 6,35 euro ir bus 70 centų didesnis nei dabar.
MMA didinama 12,3 proc. „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį atlyginimai Lietuvoje per metus buvo padidėję 9,4 proc. Ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad 2025 m. augimas sulėtės iki 6,4 proc.
Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, MMA kitąmet viršys skurdo rizikos ribą.
„Sodros“ duomenimis, gegužę Lietuvoje buvo apie 100 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Iš jų apie 13 tūkst. dirbo biudžetinėse įstaigose.
Kandidatai į premjero postą
Nenumaldomai artėjant Seimo rinkimams, daugėja reiškiančių norą ir pasiryžimą pergalės atveju užimti ministro pirmininko postą.
Tai šią savaitę pareiškė Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Ji patikslino savo teiginius apie Vyriausybės formavimą, jeigu rinkėjai po Seimo rinkimų suteiktų pasitikėjimo mandatą socialdemokratams. Pasak politikės, sėkmės rinkimuose atveju ji eitų premjerės pareigas pati.
Remsiantis V. Blinkevičiūtę patvirtino ir potencialiu premjeru po Seimo rinkimų prezidento įvardintas socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas.
Apie tai, jog konservatorių sėkmės rinkimuose atveju imtųsi atsakomybės vadovauti Vyriausybei, šią savaitę pranešė ir dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė.
Save premjero kėdėje matytų ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, tai šią savaitę dar kartą patvirtinęs LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.
Vilniuje svarstoma įrengti viešąjį vandens transportą
Sostinės valdžia svarsto naują visuomeninio transporto priemonę – vandens autobusus. Visuomeninis vandens transportas Vilniuje galėtų tapti troleibusų ar autobusų alternatyva, o gyventojai darbo vietą galėtų pasiekti laivu.
Meras Valdas Benkunskas akcentuoja, kad siūlymo naudą miestui vertinti reikia plačiau – pokyčiai turės teigiamą postūmį verslui ir rekreacijai.
Projektą planuojama vystyti trimis etapais kelių metų laikotarpiu.
V. Benkunskas pabrėžė, kad sostinė yra finansiškai pasirengusi subsidijuoti viešąjį vandens transportą. Nepaisant išlaidų, anot politiko, siūlymas padėtų geriau išnaudoti Neries krantinės potencialą ir pastarųjų metų investicijas.
Politikų turtas svetur
Paaiškėjus, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio žmona Graikijos saloje valdo vilą su žemės sklypu, kilo susidomėjimas politikų valdomu turtu užsienyje. Todėl LRT Tyrimų skyrius ištyrinėjo politikų ir tarnautojų turto deklaracijas.
Atrasta, kad apie 200 viešųjų asmenų valdo turto užsienyje už beveik 29 mln. eurų. Butų ir namų už Lietuvos ribų turi įsigiję Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, trys viceministrai bei kiti politikai.
Vienas jų – socialdemokratų partijos lyderių Gintautas Paluckas valdantis du žemės sklypus užsienyje – Brazilijoje ir Turkijoje.
Paklaustas, ką veikia su šiais sklypais, G. Paluckas paaiškino, kad žemės plotas Brazilijoje skirtas investicijai, o ūkininkauja jis Turkijoje, kur valdo riešutų plantaciją su 1 400 riešutmedžių.
Taip pat išsiaiškinta, jog patį brangiausią butą už 1,07 mln. eurų, užsienyje valdo buvęs europarlamentaras, laikinasis Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Jis užsienyje taip pat turi ir nebaigtų statyti statinių už 3,3 mln. eurų. Kuriose šalyse turi turto, V. Uspaskichas atskleisti nepanoro.
Butą Austrijos sostinėje Vienoje yra įsigijęs ir sveikatos apsaugos viceministras Olegas Niakšu, o Valdemaras Valkiūnas bei Petras Gražulis turi nekilnojamojo turto Latvijoje. Tarp politikų taip pat populiari Ispanija, čia būstus taip pat kuri keli seimo, savivaldybių tarybų nariai.
