Italija patvirtino prieštaringai vertinamą įstatymą, leidžiantį prieš nėštumo nutraukimą pasisakantiems aktyvistams patekti į valstybės finansuojamas abortų klinikas. Čia jie galės bandyti atkalbėti moteris nuo šios procedūros. Išsamiau apie šį įstatymą ir italų reakcijas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ papasakojo LRT bendradarbė Italijoje Neringa Budrytė.
Kaip pasakoja Italijoje gyvenanti lietuvė, antradienį Italijos Senate priimtas įstatymas buvo vertinamas labai prieštaringai. Anot jos, klausimų kelia tai, kad nuo šiol į konsultacines abortų klinikas laisvai įeiti galės aktyvistai, neturintys jokio medicininio ar psichologinio išsilavinimo.
„Įstatyme numatoma, kad į tuos centrus, kur atvyksta moterys, norinčios nutraukti nėštumą, galės laisvai patekti vadinamos „už gyvybę“ (angl. „pro-life“) organizacijos, pasisakančios prieš abortus. Jos ten galės atkalbinėti moteris nuo šio pasirinkimo. Niekur nenumatoma, kad tai galės būti tik medikai ar psichologai, tiesiog teigiama, kad tai turėtų būti asmenys, turintys kvalifikuotos patirties motinystės paramos srityje“, – teigia N. Budrytė.
Ji pasakoja, kad apie tokias aktyvistų organizacijas „už gyvybę“ Italijoje pastaruoju metu yra diskutuojama vis daugiau. Pasak N. Budrytės, jos dažnai siejamos su ultrakatalikiškomis organizacijomis ar net neofašistinių pažiūrų organizacijomis, kurios yra artimos dabartinei Italijos dešiniųjų vyriausybei.
„Tokioms organizacijoms priklausantys asmenys pasisako prieš abortus, vadina tai žmogžudyste. Ir nuo šiol jie galės patekti į konsultacines poliklinikas. Kai kuriuose regionuose ši praktika jau buvo taikyta, bet dabar sprendimas priimtas visos valstybės mastu“, – teigia pašnekovė.
Italijos premjerė balsavimą dėl šio įstatymo pristatė kaip pasitikėjimo jos vyriausybe klausimą. Tai reiškia, kad jei jis nebūtų patvirtintas, Giorgia Meloni būtų turėjusi trauktis. N. Budrytės teigimu, nors G. Meloni yra pirmoji Italijos premjerė moteris, jau nuo pat jos kadencijos pradžios Italijos visuomenėje suabejota, kiek ji moterų teises gins ir saugos.
„Jos vyriausybėje Šeimos ministre buvo paskirta labai radikalių pažiūrų politikė, kuri nuolat pasisakydavo prieš abortus. Tai jau tuomet, kai tik G. Meloni tapo ministre, daugelis moterų labai bijojo, kad bus apribota italių teisė rinktis, ne tiek kalbant apie absoliutų abortų uždraudimą, bet apie blogesnį jų prieinamumą. Tai matome, kad šis scenarijus pildosi“, – sako LRT bendradarbė.
Valdantieji, anot N. Budrytės, sako, jog panaikinti įtvirtintos moterų teisės į abortą tikrai nenori, tačiau tikina, kad įstatymas suteiks galimybę prieš priimant sprendimą jį geriau apsvarstyti, taip bus apgintos moterys ir apginta gyvybė.
Tuo metu opozicija teigia, kad nauja tvarka kėsinasi į beveik prieš 50 metų referendumu įtvirtintą teisę į abortą, toks įstatymas apsunkins moterų pasirinkimą.
„Be to, įstatymo kritikai pabrėžia, kad Italijoje ir taip mažai abortų, per metus jų čia atliekama praktiškai mažiausiai pasaulyje. Todėl, jų nuomone, reikia didinti klinikų finansavimą, o kvestionuoti moterų teisės spręsti dėl savęs ir savo kūno tikrai negalima“, – pasakoja Italijos lietuvė.
Priimtą įstatymą kritikuoja ne tik opozicija, bet ir nemaža dalis Italijos visuomenės. Įvairiuose Italijos miestuose vyksta dideli moterų protestai. Reikalaujama įstatymą atšaukti.
„Protestuotojos sako, kad organizacijos, kurios griežtai pasisako prieš abortus, tikrai neturi patekti į konsultacinius centrus. Nes kartais tokie aktyvistai moterims, kurios nori nutraukti nėštumą, duoda pasiklausyti vaisiaus širdies plakimo arba echoskopu parodo jo nuotrauką.
Taip pat protestuotojos bei medikai teigia, kad tokie dalykai neišspręs problemos, neprivers moters apsigalvoti, tačiau tikrai apsunkins jos psichologinę būseną, privers jaustis kalta. (...) Tikrai daug organizacijų, kurios kovoja su smurtu prieš moteris, šiomis dienomis labai protestuoja ir sako, kad ši tvarka tikrai grąžina Italiją į praeitį“, – pasakoja N. Budrytė.
