Paaiškėjus, kad 9 mėnesių dukrą pagrobęs ir į Kaliningrado sritį pabėgęs vyras gali turėti Rusijos pilietybę, kilo klausimas, kodėl Lietuva apie tai nežinojo anksčiau. Svarstoma, kiek dar gali būti asmenų, turinčių dvigubą – Lietuvos ir Rusijos, arba Lietuvos ir Baltarusijos – pilietybę. Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius LRT RADIJUI pripažino – Lietuvoje į tokį klausimą tiksliai atsakyti negalėtų niekas.
Kaip aiškina viceministras, Lietuva tiek su Rusija, tiek su Baltarusija duomenimis nesikeičia. Nors ir yra pateikiama oficiali statistika, jos tikslumu abejoja patys valdininkai. Anot A. Abramavičiaus, tikėtina, kad dvigubą pilietybę turinčių asmenų Lietuvoje gali būti gerokai daugiau, negu rodo skaičiai.
„Kadangi bendradarbiavimas su Rusijos valstybinėmis institucijomis yra sustabdytas šioje situacijoje, tai patikrinti informaciją yra labai sunku. (...) Tokio įgyvendinimo mechanizmo šiai dienai neturime“, – LRT RADIJUI tvirtina Vidaus reikalų ministerijos atstovas.
Pašnekovas aiškina, kad „kai vyksta bendradarbiavimas, (...) tarp atitinkamų institucijų vyksta susirašinėjimas, informacijos pasitikrinimas“. Visgi, atsižvelgiant į agresorės veiksmus, šiuo metu „visi kanalai yra uždaryti, išskyrus oficialus kanalus per Užsienio reikalų ministeriją“.
Pasak A. Abramavičiaus, situaciją sunkina dar ir tai, kad Rusija, tikėtina, pilietybes lietuviams išduoda piktavališkai, pagreitinusi įprastą to procesą.
„(Sunku – LRT.lt) patikrinti (informaciją – LRT.lt), ypač jeigu Rusija veikia galbūt piktavališkai. Kaip ir šiuo atveju – galbūt tas pasas gali būti išduotas ir per vieną dieną. Kodėl gi ne, turbūt Rusijoje būna visokių stebuklų“, – sako viceministras.
Kaip LRT RADIJUI atskleidžia Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, šiuo metu dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčių asmenų Lietuvoje yra per 10 tūkst., o Lietuvos ir Baltarusijos – apie 4 tūkst. Vis dėlto, priduria ji, ši statistika yra tik „apytikslė“, skaičiai gali būti ir gerokai didesni.
„Šitie skaičiai nėra tikslūs, nes yra labai daug tėvų, kurie nepraneša apie savo vaikus, kad jie yra dvigubi piliečiai, ypač dabar, kai pagal įstatymą visi vaikai, gimę turėdami dvigubas pilietybes, gali jas išlaikyti. Tai tas skaičius realus – mums sunkiai žinomas“, – pripažįsta specialistė.
Ji pažymi, kad Lietuvoje šiuo metu yra „labai daug kitais pagrindais Lietuvos pilietybę gavusių dvigubų piliečių“. Visgi net ir nustačius, jog šie kelia grėsmę valstybės saugumui, pasak E. Gudzinskaitės, Lietuva neturi įrankio, kad jiems pilietybę atimtų.
„Nuostata, priimta šių metų kovo mėn., skirta tik tiems, kurie gavo pilietybę išimties tvarka, prezidento sprendimu. Bet visi kiti, atkūrę pilietybę, jiems šita nuostata netaikoma. O išties turėkime omeny, kad tie, kurie atkuria pilietybę, jie ją atkuria labai lengvai, jiems net nereikia prisiekti Lietuvos Respublikai, nereikia nei lietuvių kalbos“, – spragą įžvelgia Migracijos departamento vadovė.
Dainius Žalimas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas, savo ruožtu tikina, kad dalis Lietuvoje esančių dvigubų piliečių galėjo sąmoningai pasirinkti Rusijos pilietybę ir apie tai neinformuoti atsakingų institucijų.
Ekspertas kelia prielaidą, jog dukrą pagrobęs ir valtimi į Rusiją išplaukęs vyras, kuris, kaip pranešama, dažnai važinėjo į Kaliningradą, tokiam pabėgimui ruošėsi iš anksto.
„Jeigu pasitvirtina tie žiniasklaidos spėjimai, kad šitas asmuo gali būti susijęs su tokiais, tarkim, įdomiais judėjimais, (...) daryčiau prielaidą, kad tokie vadinamieji suverenai ir asmenys, asocijuojantys su jais, labai laisvai gali turėti Rusijos pilietybę.
Jie šiaip apskritai Lietuvos pilietybę kaip tokią neigia, naudojasi tais dokumentais ale sąlyginai, nepripažindami jų teisinės vertės, Lietuvos valstybingumą neigia. Logiška pasekmė, kad jie, matyt, turėtų turėti Rusijos pilietybę“, – teigia D. Žalimas.
LRT.lt primena, kad sekmadienį buvo gautas moters (gim. 1996 m.) pranešimas apie tai, jog vyras (gim. 1989 m.) Kretingos rajone, Sausdravų kaime, paėmė jos dukrą ir sutartu laiku negrąžino jai. Kiek vėliau paaiškėjo, kad vyras pagrobė savo mažametę dukrą (gim. 2022 m.) ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.
Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 val. min., Šilutės rajone Skirvytės upe vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną, jie buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo. Valstybinė sienos apsaugos tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „LRT Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
