Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pristatytos siūlomos formuluotės kitais metais kartu su prezidento rinkimais planuojamam rengti referendumui dėl daugybinės pilietybės. Jame būtų numatoma, kokiais atvejais asmenys, įgiję kitos šalies pilietybę, galėtų išsaugoti ir Lietuvos Respublikos pilietybę.
Siūloma skelbti privalomą referendumą ir teikti tokią 12 straipsnio formuluotę: LR pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo numatytais pagrindais ir tvarka.
„Įvedame naują sąvoką į konstituciją – konstitucinis įstatymas. Jis numatys, kokiais atvejis pilietis gali būti ir kitos šalies piliečiu“, – aiškino darbo grupės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Konstitucinis įstatymas taip pat numatys LR pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.
Paruoštas konstitucinis pilietybės įstatymo projektas, o esminiai pakeitimai numato, jog LR pilietis nepraranda turimos LR pilietybės įgijęs valstybės, kuri atitinka bent vieną iš kriterijų, pilietybę. Išskiriami kriterijai – valstybės narystės ES ir/ar EEE susitarime; valstybės narystė Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje; valstybės narystė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje.
Vis dėlto išsaugoti apribojimai dėl LR pilietybės išsaugojimo būtų, jei antroji valstybė yra Rusija ar Baltarusija, ar yra šių dviejų šalių sąjungininkė. Taip pat tais atvejais, jei šalis, kurios pilietybė įgyjama, priklauso Eurazijos ekonominei sąjungai, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai, Nepriklausomų valstybių sandraugai, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai, ar priklauso kitoms buvusių SSRS pagrindu sukurtoms politinėms, karinėms, ekonominėms valstybių sąjungoms ar sandraugoms.
Pristatytame projekte taip pat numatoma, kad LR pilietis kartu gali būti ir bet kurios kitos šalies piliečiu, jei jis buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990–ųjų kovo 11 d., išvykęs iki tos pačios datos, sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu.
Taip pat užsieniečių įvaikinti asmenys arba asmenys, įvaikinti LR piliečių galėtų turėti teisę į daugybinę pilietybę. Tačiau jei antroji valstybė priklauso kuriais nors iš anksčiau išvardintų priešiškų sąjungų, asmuo, sulaukęs 24-erių, turėtų pasirinkti, kurios valstybės pilietybę pasilieka.
Tikisi sėkmingo rezultato
Kaip dėstė D. Asanavičiūtė, rudenį planuojama pradėti aktyvią komunikaciją referendumo klausimu. Prieš ją pradedant, drauge su Valstybine rinkimų komisija nuspręsta paleisti užsienyje balsuojančių žmonių registraciją. Aktyvi komunikacija numatoma ir prieš patį referendumą.
Kad būtų pasiekta kuo daugiau užsienyje gyvenančių tautiečių, Užsienio reikalų ministerija yra numačiusi paramą diasporos organizacijų, konsulinių įstaigų projektams, skatins burti diasporą sėkmingam referendumo įgyvendinimui.
Konferencijoje dalyvavusi darbo grupės narė Agnė Širinskienė sakė besidžiaugianti parengtu projektu. Pasak jos, numatytos išimtys dėl pilietybės lengvai keičiamos nebus, tam reikės bent 80 Seimo narių pritarimo, o tai pasiekti, anot jos, nėra lengva.
Vis dėlto ji pasidžiaugė, kad darbo grupėje buvę įvairių partijų atstovai įrodė, kad jie „sugeba sutarimą dėl pagrindinių valstybės gyvenimo klausimų“.
A. Širinskienė sakė turinti lūkestį, kad ateinantys prezidento rinkimai, kurie ir šiaip sutraukia didžiausią skaičių rinkėjų, šį kartą bus itin gausūs rinkėjų atžvilgiu, kad pavyktų pasiekti konstitucijos reikalavimą, jog balsuotų bent pusė registruotų rinkėjų.
Seimo narys Andrius Bagdonas sakė, jog darbo grupė išanalizavo praeito referendumo nesėkmes, o dabar sudėtas darbas nuteikia optimistiškai. Jis pabrėžė šio referendumo svarbą užsienyje gyvenantiems tautiečiams.
„Bet kurioje šalyje gyvendamas negali būti pilnavertis tos šalies pilietis neturėdamas tos šalies pilietybės. Bet tuo pat metu mes išsaugome galimybę tam žmogui kažkada grįžti į Lietuvą ir būti lietuviu ir neprarasti savo ryšio su artimaisiais, su Lietuva“, – kalbėjo jis.
Pirmas referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyko 2019-ais metais, tačiau tuomet nepavyko surinkti reikiamo skaičiaus rinkimų teisę turinčių asmenų.
Seimo valdyba trečiadienį nusprendė pratęsti darbo grupės darbą iki kitų metų balandžio pabaigos.
