Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentas numato, kad po santuokos moterys gali pasirinkti vyro pavardę su galūne -ienė arba -ė. Tačiau pasitaiko atvejų, kai užsienyje gyvenančios tautietės nori pasikeisti pavardę į vyrišką formą – esą kur kas paprasčiau, kai ir vyro, ir žmonos pavardės sutampa. Vis dėlto, tai padaryti pavyksta toli gražu ne visada.
Nyderlanduose gyvenanti Agnė Macionė LRT.lt pasakojo, kad susilaukė dukrelės jau gyvendama užsienyje. Jos gimimo liudijimas buvo išrašytas pagal ten galiojančią tvarką, todėl jai suteikta tėčio pavardė su vyriška galūne.
„Kai grįžau į Joniškį išsiimti lietuviško gimimo liudijimo, pasakiau, kad noriu palikti vyrišką galūnę, viską ir sutvarkė“, – prisimena ji.
Tačiau sunkumų kilo, kai po vestuvių moteris nutarė taip pat norinti pavardės su vyriška galūne.
„Norėjau, kad mūsų visų būtų vienoda pavardė, kad paprasčiau būtų užsienyje gyventi. Prašymą kategoriškai atmetė, aiškindami, kad tokios lietuvių kalbos taisyklės“, – pasakoja pašnekovė.
Išimčių beveik nėra
„Pagal galiojanti teisinį reglamentavimą, po santuokos sudarymo Lietuvoje moterys dažniausiai renkasi pavardę su galūne -ienė arba -ė“, – LRT.lt aiškina Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Jolanta Kuzmienė.
Galiojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl moterų pavardžių darymo“ numato, kad ištekėjusių lietuviškų moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -ienė, -(i)uvienė. Tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė.
„Tais atvejais, kai pavardė yra ne lietuvių kilmės, jai sudaryti taikomos kitos taisyklės“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Ji pastebi, kad Civilinės metrikacijos skyrius sulaukia pavienių prašymų dėl vyriškos formos pavardės suteikimo moteriai. Tokiais atvejais išaiškinamas galiojantis teisinis reglamentavimas, kuriame išimtys – vos kelios.
„Pavardžių pakeitimo pagrindus reglamentuoja Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės. Pagrindų sąrašas yra baigtinis. Tais atvejais, kai asmuo (LR pilietis/-ė) pasikeitė pavardę užsienio valstybėje, kur gyvenamoji vieta arba kurios pilietis yra, tuo pagrindu dėl pavardės pakeitimo gali kreiptis į pasirinktą Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių, pateikiant pavardės pakeitimo dokumentą. Tokiais atvejais moteriai pavardė gali būti pakeista į vyrišką formą, jeigu šią pavardę įgijo užsienio valstybėje“, – aiškina J. Kuzmienė.
Ji dėsto, kad LR pilietė gali įgyti vyrišką pavardės formą tik tuo atveju, jeigu minėtoji pavardė bus įrašyta į užsienyje išduotą santuokos dokumentą ir gyvenamoji vieta bus užsienyje.
„Dar kitas variantas – LR pilietė, gyvendama užsienyje, per pavardės pakeitimo procedūrą pasikeičia ten pavardę. Ir tada tuo pagrindu kreipiasi į civilinės metrikacijos skyrių Lietuvoje dėl pavardės pakeitimo“, – priduria ji. Pasak specialistės, daugiau jokių išimčių nėra.
LRT.lt taip pat pasidomėjo, kokia tvarka būtų norint pakeisti pavardę nepilnamečiam vaikui – pavyzdžiui, jei užsienyje įgytą vyrišką formą būtų norima pakeisti į atitinkančią lietuvių kalbos taisykles. J. Kuzmienė aiškina, kad asmenvardį keičiant nepilnamečiui vaikui, būtinas abiejų tėvų sutikimas, taip pat ir paties vaiko, jeigu jam yra daugiau negu 10 metų.
Gyvenant užsienyje minėtos paslaugos galima kreiptis per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje. Jos tarpininkauja persiųsdamos dokumentus Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui.
