Aktualijos

2021.09.11 20:32

JAV lietuviai apie Rugsėjo 11-ąją: tą dieną supratome, kad nesame nepažeidžiami

Lukas Kivita, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.09.11 20:32

Prieš 20 metų Niujorke įvykdytas teroro išpuolis sukrėtė, įsiutino, tačiau netrukus ir nepaprastai suvienijo amerikiečių visuomenę, sako JAV lietuviai Juozas ir Rasa Kazlai. Įvykio metu jie buvo skirtinguose taškuose – Rasa tragedijos liudininke tapo pačiame Niujorke, o Juozas prisimena tuo metu sunkiai pyktį tvardęs Kosove.

J. Kazlas – buvęs Jungtinių Tautų pareigūnas, 2001-aisiais dirbęs Kosove. Tą vasarą ir rugsėjo pradžią su juo kartu Prištinoje praleido ir sutuoktinė Rasa, ji grįžo į JAV prieš pat „Al Qaeda“ islamo teroristų įvykdytą išpuolį.

„Vidurnaktį grįžau iš Kosovo, tai buvo rugsėjo 10-oji, galbūt jau net 11-oji, – LRT RADIJUI pasakojo R. Kazlas. – Iš ryto atsikėliau anksti, ieškojau, kur nusipirkti kavos, nuėjau į „Starbucks“. Žiūriu, kad krautuvė uždaryta, vienas darbininkas valė langus, bandžiau jo paklausti, bet jis nieko man neatsakė, galbūt nemokėjo angliškai, todėl galvojau ieškoti kito „Starbucks“.


Bet stovėdama 7-ojoje aveniu pastebėjau, kad vidury gatvės stovi mašina – atidarytos abejos durys, radijas garsiai groja ir susirinkusi grupė žmonių jo klauso. Galvojau, kad įvyko kas nors juokingo ar keisto, paklausiau, vienas žmogus man sako „pažiūrėk į pietus“. Pažiūrėjau ir matėsi, kad vienas bokštas jau baisiai rūksta. Mums dar nebuvo aišku, gal tai kokia avarija. Į Niujorko „Empire State“ pastatą lėktuvas atsitrenkė 1945 metais, tada žuvo 13 žmonių, galvojome, gal tai pasikartojo? Bet netrukus pasirodė dūmai ir iš antro bokšto, tada jau buvo aišku, kad tai ne avarija ir ne paklydęs lėktuvas, bet terorizmas.“

Išgąstis iš pradžių pynėsi su jausmu, kad to negali būti, prisiminė Rasa. Bėgti galbūt neleido kojos, kita vertus, ir mintis – o kur?

Kosovo sostinėje Prištinoje tuo metu buvęs Juozas gaudė pirmuosius informacijos trupinius, o netrukus apie tai kalbėjo visos JAV televizijos ir pasaulio žiniasklaida.

„Prisimenu, kad pirmoji užuomina, kad kažkas nutiko Niujorke, buvo laiškas nuo mano draugės Gintės Damušytės, kuri tuo metu buvo Lietuvos ambasadorė NATO. Jos laiške buvo kažkas parašyta apie teroristus Niujorke, bet iš pradžių maniau, kad ji juokauja. Netrukus sužinojau, kad tai ne pokštas, o tragedija. Paskui stovėjau JT misijos Kosove žiniasklaidos biure ir žiūrėjau tiesioginę TV laidos transliaciją iš Niujorko, mano pyktis augo ir prisimenu, kad su šaltu įniršiu pasakiau: „Sadam Hussein – Dog Meat“, t. y. Sadamas Husseinas – mėsa šunims. Nors vėliau paaiškėjo, kad jis neturėjo nieko bendro su išpuoliu, jis vedė agresyvią, destabilizuojančią politiką Artimuosiuose Rytuose ir jis laikytas svarbiausiu Amerikos priešu. Poreikis smogti kam nors buvo giliai manyje ir, manau, daugelyje kitų amerikiečių“, – LRT RADIJUI sakė J. Kazlas.

Tuo metu Niujorke prasidėjo tai, kas viltingai tęsėsi dar ne vieną dieną – artimųjų paieškos. Pasaulio prekybos centro pastatų komplekse dirbo per 430 įmonių, įprastą dieną jose dirbo apie 50 tūkst. asmenų, o apsilankydavo dar apytikriai 140 tūkstančių.

„Man atrodo, žmonės kažin kaip psichologiškai sustiprėjo ir laukė naujienų, bet kas pradėjo visus virkdyti, tai laidos, kurios rodė, kaip žmonės šoka... Atsiprašau, jau 20 metų, ir mane vis tiek veikia, – prisimindama graudinosi Rasa. – Žmonės šoko nuo pastatų, svarbiausia, kad jauni vaikučiai klausė tėvų, ar tai angelai skrenda nuo pastatų. Laidos greitai nustojo tai rodyti, nes buvo per žiauru. Kas dar buvo labai skaudu – žmonės iškabino fotografijas, bandė sužinoti nors truputį informacijos apie kolegas, draugus, šeimas, ar kas nors juos matė, ar žino, jie gyvi yra ar ne. Tai irgi tęsėsi mėnesiais.“

Tarp Rasos ir Juozo aplinkos žmonių buvo ir tokių, kurie per plauką patys neatsidūrė aukų ar sužeistųjų sąraše. Vienas jų – lietuvis, taip pat išeivis Marius Marijošius.

„Jis dirbo viename iš tų dvynukų finansų korporacijoje, banke. Kai pamatė, kad pirmas bokštas buvo užpultas, jo viršininkai sakė visiems darbuotojams, kad jie turėtų pasilikti vietoje, Marius pasakė, kad tai yra kvailystė, ir tučtuojau nusileido žemyn ir išėjo iš bokšto, dėl to liko gyvas. Mes galvojame, kad tai iš dalies gali būti dėl to, kad jis turėjo lietuvio pabėgėlio psichologiją, iš tos kartos, kuri žino, kad gali labai baisūs dalykai atsitikti ir reikia, kaip sakoma, nežiopsoti – jeigu kas nors atsitinka, turi greitai reaguoti“, – LRT RADIJUI pasakojo Juozas.

Per rugsėjo 11-os dienos išpuolius žuvo 2 977 žmonės, sužeista per 25 tūkst. Pakeitė tai ir amerikiečių visuomenę, galvoseną, sako pašnekovai.

„Man atrodo, kad tai stebėtinai giliai paliečia jausmus. Galvoji, kad po 20 metų jausmai nublukę, bet išgirsti ar prisimeni tam tikrą momentą ir staiga vėl esi pilnas jausmų. Man atrodo, kad plačioji publika ir elitas Amerikoje pirmą kartą suprato, kad džihado terorizmas yra rimtas pavojus, jis gali labai pakenkti ir mes nesame nepažeidžiami. Nuo to laiko pasikeitė galvosena. Neperdėčiau sakydama, kad kasdien turime nesaugumo jausmą, tačiau būna momentų susidūrus su realybe. Pavyzdžiui, kas kartą, kai norime skristi kur nors, saugumo patikrinimas oro uoste yra žymiai sudėtingesnis dabar, negu buvo prieš tą išpuolį“, – sakė J. Kazlas.

Rasa išskiria ir beprecedentę vienybę, kuri buvo juntama po to.

„Po to įvykio mėnesių mėnesiais mes kažin kaip visi susidraugavome, nesijautė rasizmo, visi vienas kitą užjautė, žinoma, šiek tiek nukentėjo Amerikos musulmonai, nors prezidentas Bushas sakė, kad tai nėra jų kaltė. Visi mes pergyvenome tragediją vienas kitą atjausdami“, – papildė JAV lietuvė.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt