„Didysis šeimos gynimo maršas“ – protesto akcija, kurios organizatoriai sako norintys apginti tradicines šeimos vertybes, – įelektrino Lietuvos viešąją erdvę ir gali tapti vienu prieštaringiausių renginių nuo pandemijos pradžios.
Kas tai per renginys?
Renginys pristatomas kaip politinis protestas prieš įstatymus, neva keliančius grėsmę tradicinės šeimos institucijai.
Maršas planuojamas šį šeštadienį, gegužės 15 d., Vilniaus Vingio parke.
Kokie keliami reikalavimai?
Renginio tinklalapyje teigiama, kad tai yra protestas „dėl ideologinio karo metodais vykdomos agresyvios genderistinės propagandos“ ir planuojamos ratifikuoti Stambulo konvencijos, Europos Tarybos dokumento, skirto kovoti su smurtu prieš moteris.
Nors renginio puslapyje neįvardijamas lyčiai neutralios partnerystės įstatymo projektas, tačiau teigiama, kad nebus leidžiama „kraštutinėms mažumoms primesti visai visuomenei nepriimtino gyvenimo būdo, paniekinti Tautos tradicijų ir vertybių“.
Koks renginio kontekstas?
Valdančiojoje koalicijoje esančios liberalios partijos įsipareigojo ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurią Lietuva pasirašė dar 2011 m. Dokumente išdėstyti kovos su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris tikslai ir priemonės. Tačiau šis dokumentas susilaukė nuožmios kritikos iš tradicionalistų opozicijos, teigiančios, kad jis primestų „genderistinę ideologiją“.
Partnerystės įstatymo projektą, dėl kurio turėtų būti balsuojama antroje metų pusėje, šiuo metu rengia Laisvės partijai atstovaujantis parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius. Pagal šį įstatymą būtų pripažįstamos tos pačios lyties asmenų partnerystės, tačiau jis neįteisintų vienalyčių santuokų ir nesuteiktų galimybės tos pačios lyties poroms įsivaikinti. Nepaisant to, įstatymo projektas sulaukė socialiai konservatyvių politikų, nevyriausybinių organizacijų ir katalikų bažnyčios pasipriešinimo.
Kas organizuoja šį maršą?
Renginio organizatoriai save vadina Šeimų sąjūdžiu, jam vadovauja aktyvistas Raimondas Grinevičius. Jis išgarsėjo šių metų pradžioje įteikęs Lietuvos parlamentui peticiją, kuria reikalaujama, kad savo homoseksualumo neslepiantis parlamentaras T. V. Raskevičius būtų nušalintas nuo Seimo Žmogaus teisių komitetų pirmininko pareigų.
Tarp renginio organizatorių ir rėmėjų taip pat yra komikas Artūras Orlauskas, laikraščio „Respublika“ vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus ir politiku tapęs žurnalistas Kristupas Krivickas.
Daugelis marše dalyvausiančių aktyvistų taip pat dalyvavo protestuose prieš karantino suvaržymus Lietuvoje ir vadina save kovotojais su valdžia.
Kas yra maršo rėmėjai ir oponentai?
Vyriausybės ar valdančiosios koalicijos atstovai dažniausiai susilaiko nuo komentarų apie „Šeimos gynimo maršą“.
Vis dėlto kai kurie opozicijos politikai jį palaiko. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos, kuri buvo valdančioji partija 2016–2020 m. Vyriausybėje, o šiuo metu yra didžiausia frakcija Seimo opozicijoje, lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtino, kad jo partija renginyje dalyvaus. Kiti partijos nariai pasisakė kiek atsargiau, teigdami, kad palaiko šeimą, tačiau marše nebūtinai dalyvaus.
Šeimų maršui pritarė ir europarlamentaras Viktoras Uspaskichas, kitos opozicinės Darbo partijos lyderis. Vėlgi, tai greičiausiai neatspindi jo partijos pozicijos – Darbo partijai atstovaujantis parlamentaras Andrius Mazuronis savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad „Šeimų maršas iš principo graži idėja“, tačiau tapo „teistų, gyvenime nepritampančių, intelekto nesužalotų, agresyvių, ant psichinio išsekimo ribos balansuojančių, save pametusių žmonių prieglobsčiu“.
Kai kurie kunigai išreiškė paramą renginiui, tačiau Lietuvos vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriame sakoma, kad bažnyčios vadovai buvo kviesti į maršą, bet jame nedalyvaus.
Kiek žmonių ketina dalyvauti?
Organizatoriai tvirtina, kad jie atstovauja tautos daugumai. Tačiau toli gražu nėra aišku, kiek populiarus bus šeimų maršas. Organizatoriai planuoja transportą, kuris turėtų atgabenti žmones iš kitų šalies miestų ir miestelių. Pateikdami prašymą miesto savivaldybei jie teigė, kad turėtų susirinkti apie 7 tūkst. žmonių.
Naujausios apklausos rodo, kad visuomenės nuomonė apie Stambulo konvenciją ir tos pačios lyties asmenų partnerystę gana skirtinga.
Viena apklausa, kurią užsakė Prezidento kanceliarija, rodo, kad Stambulo konvencijai priešinasi 48,8 proc. šalies gyventojų. Kita, LRT užsakyta apklausa, rodo, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės šalininkų ir priešininkų santykis yra 30:65 proc.
Ar tokie renginiai gali vykti karantino sąlygomis?
Diskusijose apie „Šeimos gynimo maršą“ iš pradžių buvo keliamas klausimas, ar apskritai toks renginys gali vykti per karantiną.
Nors pagal karantino taisykles masiniai renginiai tebėra ribojami, ribojimai netaikomi politiniams mitingams. „Teisė į taikų susirinkimą gali būti ribojama tik išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, esant karo padėčiai“, – LRT.lt sakė Vilniaus savivaldybės atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.
Vis dėlto tikimasi, kad dalyviai paklus reikalavimui laikytis atstumo ir dėvės apsaugines veido kaukes.
