Iniciatyvą laisvai rinktis gimdymo būdą medikai vertina prieštaringai. Traumas dėl natūralaus gimdymo patyrusios moterys teigia norinčios apsaugoti kitas būsimas mamas. Ligoninėms šiemet nurodžiusi mažinti cezario operacijų skaičių, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) LRT RADIJUI teigia, jog gimdyvių pasiūlymas yra svarstytinas.
LRT GIRDI rubrikoje – klausytojos laiškas jautria tema. Daugiau nei tūkstantis į grupę Feisbuke susibūrusių moterų reikalauja įteisinti galimybę rinktis cezario operaciją. Net jei tam nėra medicininės būtinybės. Moterys teigia patyrusios įvairių traumų ar net nebenorinčios daugiau niekada gyvenime gimdyti.
„Vaikelis buvo ilgai lauktas, aš pastojau dirbtinio apvaisinimo būdu. Vaikas yra visiškai neįgalus; susidūriau ir su akušeriniu smurtu ir su įvairiais neleistinais metodais, taikomais gimdymo metu; tokios replikos: ne tu pirma, ne tu paskutinė, kurį čia gimdai, kokio tu čia cezario prašai? Ar tu į atostogas čia atvažiavai? Sako, kiek tu voliosiesi šitoj lovoj?; apie gimdymą blogai iš esmės atsiliepia apie 30 proc. gimdyvių – tai yra labai daug; tokia patirtis moterį nužudo, ypač dar su pirmu vaiku“, – taip moterys kalba apie kainą, kurią turėjo sumokėti už didžiausią gyvenimo stebuklą – gimimą.
Liko su negalia
Viena tokių moterų – Živilė. Kalbėti šia tema sutikusi mama augina vaiką, kuris po komplikuoto gimdymo liko su negalia.
„Mūsų istorija yra tikrai labai tragiška, – savo skaudžią istoriją pradeda pašnekovė. – Buvo pavėluotas cezario pjūvis ir vaikas liko visiškai neįgalus. Gimdymo metu vaikui tiesiog pradėjo tonusai kristi... Jau labai blogai buvo.
O daktarė sprendimą daryti cezario pjūvį priėmė jau tiktai pusę dviejų nakties. Vaikas buvo gaivintas dešimt minučių ir iš karto jisai buvo išvežtas į Vilniaus Santariškių klinikas. Ilgą laiką buvo meluojama, kad mano vaikui yra viskas gerai.“
Ligoninės kaltę pripažino teismas, priteisė kompensaciją. Živilė sako, kad gimdymas būtų pasibaigęs kitaip, jei medikai būtų atsižvelgę į jos prašymą besąlygiškai daryti cezario pjūvio operaciją.
„Labai tikiuosi, kad mūsų valstybė visgi priims tą sprendimą dėl cezario pjūvio pasirinkimo, nes esu ne aš viena tokia. Labai daug moterų pažįstu, kurios yra lygiai taip pat identiškai nukentėjusios kaip aš“, – sako vaiką su negalia auginanti Živilė.
„Nesitikėjau, kad iš manęs taip pasityčios!“
Toma – dviejų vaikų mama. Moteris sako, kad po pirmojo gimdymo likusios fizinės traumos abejoti neleido – antrasis gims tik po cezario pjūvio. Taip, anot jos, žadėjo ir gydytojas. Tačiau Toma sako, kad ir antrąjį vaiką buvo priversta gimdyti natūraliai ir vėl patyrė traumų.
„Daug labiau man viskas įstrigo būtent su šitu antru gimdymu, nes man vis tiktai nepavyko gauti to cezario, kurio aš norėjau. Aš įsivaizdavau, kad šita diena man turėjo būti kaip didžiausia šventė mano gyvenime, nes aš viską taip planavau, dėliojausi. Ir aš tikrai šimtu procentų tuo mediku tikėjau, nes yra labai daug apie jį gražių atsiliepimų“, – pasakoja Toma.
Vis tik nepadėjo nei geri atsiliepimai, nei kruopštus pasiruošimas gimdymui – moteriai teko ir vėl patirti sunkias traumas. „Aš negalėjau patikėti, kad taip galėjo įvykti, – kad iš manęs taip pasityčios!, – nuoskaudos neslepia pašnekovė. – Aš net paeiti negalėjau!“
Itin nemaloni patirtis paskatino moterį kažko imtis, kad nuo tokių traumų išgelbėti kitas gimdyves. „Kodėl aš dabar esu su šitomis moterimis, šitoje grupėje? Esu už visą šitą iniciatyvą – tiesiog dėl savo dukrų. Jeigu jos ateityje pasirinks gyvenimą Lietuvoje, tai aš tiesiog stengiuosi, kad jos neturėtų tokios patirties, kaip kad aš turėjau.
Noriu, kad jos turėtų legalią galimybę pasirinkti gimdymo būdą. Tai yra mūsų, moterų, kūnas. Ir ne vyrui medikui spręsti, ką reiškia moteriai iškęsti natūralų gimdymą ir paskui gyventi su įvairiomis fizinėmis ar psichologinėmis traumomis“, – įsitikinusi dviejų vaikų mama Toma.
Po traumų atsisako turėti daugiau vaikų
Vitalija Baltrušaitytė vaikų ir tokių patirčių neturi. Tačiau ji tvirtai apsisprendė – šeimos pagausėjimą planuos tuomet, kai galės rinktis. Vitalija Feisbuke įkūrė iniciatyvinę grupę „Moterų teisė pasirinkti gimdymo būdą cezario operacijos būdu“. Nuo kovo mėnesio prie jos prisijungė daugiau nei tūkstantis moterų, reikalaujančių galimybės laisvai rinktis gimdymo būdą.
„Atsiranda moterų, kurios nori planinio cezario. Susibūrėme į tokią grupę-bendruomenę. Iniciatyva kilo iš moterų, kurios jau turėjo pirmą nemalonų gimdymą ir pradėjo ieškoti kaip antrą gimdymą pagimdyti lengviau, su šypsena ir viską geriau pasiplanuoti, – pasakoja Vitalija, grupės „Moterų teisė pasirinkti gimdymo būdą cezario operacijos būdu“ iniciatorė. – Prieš kokį gerą mėnesį buvo Kaune dvi mirtys vaikų. Nuolat lydi skaudžios pasekmės, nebūtinai ir fizinės.
Moteris kartais net nebenori antrąkart gimdyti ir atsisako vaikų toliau turėti apskritai. Dabartinė tvarka, būtent, kas yra nurodoma gimdymo metodikose, neleidžia rinktis cezario pjūvio. Nėra tokios indikacijos kaip baimė. Tai yra operacija, visi bijo neigiamų pasekmių, nors patys gydytojai pripažįsta, kad planinė ir iš anksto planuota operacija nėra tokia pavojinga, kaip yra piešiama visuomenėje.“
Nuo pavasario grupė siunčia raštus SAM, tačiau iki šiol gauna formalius atsakymus, jog gimdymo metodikas gali pakeisti tik Akušerių ginekologų draugija. Ši atrašo, kad be Sveikatos apsaugos ministerijos ir darbo grupės metodikų keisti negali. Toks susirašinėjimas vyksta jau pusmetį.
Teisininkas: gydytojas turi būti patarėjas, o ne nurodinėtojas
Medicinos teisės advokatas Modestas Sriubas teigia, kad teisė spręsti kokiu būdu gimdyti yra pamatinė ir suteikta kai kuriose užsienio šalyse.
„Mes galime analogiškai pasižiūrėti. Turime plastinę chirurgiją. Tai irgi žmogus ateina, prašo nupjauti kažką, pridėti, nusiurbti..., – svarsto medicinos teisininkas M. Sriubas. – Juk tai irgi yra atliekamos intervencijos!
Šiuo atveju moteris nori realizuoti savo teisę, kad vaikas gimtų ne natūraliais gimdymo takais, o per pilvo sieną. Tai yra jos pasirinkimas. Kitose šalyse, pavyzdžiui Dižiojoje Britanijoje, yra tas įtvirtinta. Kiek yra hipoksijų intranatalinių, kiek pasekmių, kiek mirčių dėl to. Kažkaip visi pamirštame, kad gydytojas šitoje vietoje turėtų būti patarėjas, o ne nurodinėtojas ką daryti.“
Nurodė mažinti cezario operacijų skaičių
Tačiau medikų nuomonės skiriasi. Gimdyvių siekį pačioms rinktis gimdymo būdą, cezario pjūvio operacijose dalyvaujanti gydytoja-neonatologė Eglė Lysovienė vertina atsargiai. Anot vaikų gydytojos, nederėtų pamiršti, kad cezario operacija – nenatūrali intervencija, galinti turėti įtakos būsimai gyvybei.
„Turime galvoti ne tik apie mamą ir jos poreikius. Cezario pjūvis reikalingas tik išskirtinais atvejais. Tai yra operacija ir gimdymo metu, kai nėra rizikos, tiek naujagimiu tiek mama gali puikiai pasirūpinti tiesiog akušeris, nes vaiką galima dėti tiesiai mamai ant krūtinės, – sako E. Lysovienė. – Vaikas lieka su mama.“
O štai operacijos metu vaikas atskiriamas nuo mamos ir perduodamas kitai gydytojų brigadai, toliau tęsia pašnekovė. Jis atiduodamas (naujagimių iki 28 gyvenimo savaitės po gimimo gydytojų-neonatologų – LRT.lt) priežiūrai.
„Pats gimimo momentas yra skirtingas. Vienas dalykas, kai gimdymas yra natūraliai prasidėjęs, vaikas palengva ruošiasi ateiti į šį pasaulį – su sąrėmiais gauna signalą, kad jau laikas judėti. Tokie gimsta jau pasiruošę. Bet jeigu tai yra suplanuotos cezario operacijos, gimdymo veikla nebūna prasidėjusi. Vaikas apie tai, kad tuoj gims nebūna informuotas. Tai tikrai turi įtakos, nes vaikas gimsta nepasiruošęs. Kartais ne iš karto pradeda kvėpuoti. Kartais būna šiek tik silpnesnis.
Svarbu ir tai, kad po cezario pjūvio pieno laktacija užsiveda ne taip greitai, kaip po natūralaus gimdymo. Dažnai vaikai numeta daugiau svorio, nei po natūralaus gimdymo. Mamos baimę gimdyti natūraliai yra sunku pamatuoti. Sunku pamatuoti, kiek ta baimė yra reali ir galinti sukelti problemų gimdant natūraliais takais“, – tikina gydytoja-neonatologė E. Lysovienė.
Vadovaudamasis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, įsakymu šiemet ligoninėms nurodė mažinti cezario operacijų skaičių – nuo 30-ies iki 25-ių procentų. LRT RADIJUI paprašius komentaro, ministerija pranešė artimiausiu metu organizuojanti uždarą susitikimą su iniciatyvos autorėmis ir savo poziciją pažadėjo paskelbti po jo.
Reportažo klausykitės ir radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
