Valdančiajai koalicijai negebant suformuoti pilno ministrų kabineto, politinės partijos nutarė apsikeisti ministerijomis. Socialdemokratai perims Energetikos ministeriją, kurioje prezidentas Gitanas Nausėda siekė išsaugoti dabartinį ministrą Žygimantą Vaičiūną, o „nemuniečiai“ bus atsakingi už ministro delegavimą į Kultūros ministeriją.
Tiesa, šaltinių duomenimis, Kultūros ministerijos „Nemuno aušrai“ pasirodė per mažai, todėl „Nemuno aušra“ dar nori bent dviejų viceministrų pozicijų jiems rūpimose ministerijose, tarp jų, ir Energetikos ministerijoje.
Tai patvirtino ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Socialdemokratams toks susikeitimas tinka.
Kaip žinoma, „Nemuno aušros“ atsakomybės sričiai valdančiojoje koalicijoje priskirtos 3 ministerijos: Žemės ūkio, Aplinkos, o dabar prisidės ir Kultūros ministerija.
Į žemės ūkio ministrus jau buvo paskirtas Andrius Palionis, tik jis dar neprisiekė ir nepradėjo eiti pareigų, kaip ir visas naujasis ministrų kabinetas.
Tuo metu į aplinkos ir kultūros ministrus „Nemuno aušra“ turi pateikti premjerei Ingai Ruginienei ir prezidentui Gitanui Nausėdai priimtinus kandidatus.
Anot R. Žemaitaičio, dviejų galimų ministrų kandidatūros jau yra pateiktos premjerei. Jo teigimu, I. Ruginienei jos tiko, o, šaltinių duomenimis, naktį vyks nuotolinis kandidatų susitikimas su prezidentu, nes G. Nausėda yra išvykęs į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją.
Nors anksčiau būta politikų pokalbių, kad tarp kandidatų minimi tokie „aušriečiai“ kaip Raimondas Šukys, Daiva Žebelienė ar Dainius Varnas, bet „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis paneigė, kad teikiami būtent šie kandidatai.*
„Ne, tarp jų nėra nė vieno iš paminėtų“, – žurnalistams pirmadienį sakė R. Žemaitaitis.
„Jie yra partiniai. Partijos nariai bičiuliai, daug metų einantys su manimi, dirbantys toje srityje, turintys patirtį, vienas viešojo administravimo [specialistas], kitas tarptautinės patirties turintis žmogus. Su politika abu labai susiję“, – kalbėdamas apie naujus kandidatus į ministrus sakė R. Žemaitaitis.
Politikas pripažįsta, kad kultūros sritis partijai nebuvo labai pažįstama, todėl kandidatūra į kultūros ministrus dar buvo derinama savaitgalį. Paklaustas, kaip žiūri į tai, kad Kultūros ministerija tarsi laikoma antrarūše, lengvai mainoma ministerija, R. Žemaitaitis su tuo nesutiko.
„Oi, ne. Čia didžiausia bėda, kad per pastaruosius dvidešimt metų Kultūros ministerija tyčia politikų buvo nustumta į šoną, nes, kaip jie sakydavo, politikos čia nepadarysi, nieko nesukursi. Bet politika daroma per tautinį pagrindą. Kultūros ministerija yra ta ministerija, kuri atsakinga už etnokultūrą, tradiciją ir valstybinę kalbą. Tai dėl to mes turime rusifikaciją Lietuvoje, o jinai įvyko 2021 metais balandžio mėnesį, kai Ingrida Šimonytė suformavo ir patvirtino tokią grupę, kur leidimus davė į dešinę ir į kairę. Tada atsirado reikalavimai nebūtinai laikyti valstybinės kalbos egzaminą ir dar 24 mėnesiams atidėta. Tai mes turime tą problemą. Tautinėse mokyklose mes turime kalbėti apie didesnį kiekį lietuvių kalbos pamokų, bet čia jau Švietimo ministerija kaip tik su Sveikatos ministerija derinasi“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Ir, aišku, Kultūros ministerija yra keistoje situacijoje dėl labai paprasto dalyko: yra labai daug interesų grupių, kiekvienas menininkas yra pats sau, kiekvienas muziejus išskirtinis ir kiekvienas muziejus arba kiekviena meno grupė nori gauti didesnį finansavimą. Finansavimas yra labai ribotas, tą riekia suvokti, o Kultūros ministerijos jei nebūtų, klausimas, kaip mes čia, lietuviai, išgyventume. Kultūra ir Energetikos ministerija yra tos ministerijos, kur praktiškai žmonės daugiausiai naudojasi jų paslaugomis: ar tai paimsime biblioteką, ar meno renginį, ar paimsime muziejų, valstybės vardo garsinimą. Tai tie dalykai, kurie remiasi Kultūros ministerija. Aš matau labai didelį prioritetą eiti ten. Plius Spaudos rėmimo fondas, kuris yra labai svarbus, kad finansavimą gautų subjektai ar įmonės, kurios suinteresuotos atskleisti etnokultūrą“, – tęsė politikas.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, kurį mini R. Žemaitaitis, veikla sustabdyta, jis nebekirsto lėšų, bet praeita valdžia įkūrė naują įstaigą „Medijų rėmimo fondą“. Šis fondas skiria finansavimą kultūrinei, regioninei žiniasklaidai, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai, žiniasklaidai tautinių mažumų kalbomis ar lietuvių išeivijos žiniasklaidai. LRT finansavimo iš šio fondo negauna.
Paklaustas, ar prezidentas galėtų pasikalbėti nuotoliniu būdu su kandidatais, R. Žemaitaitis sakė, kad pasaulis modernus, visko gali būti.
„Modernus pasaulis, visko tikrai gali būti. Nemanau, kad kažkas būtų tokio. Prezidento komandai vienas asmuo tikrai gerai žinomas yra, teko jiems ir dirbti, ir bendrauti su juo. Tik dėl kito kandidato gali kilti kažkokių klausimų, nes visuomenei jis mažai žinomas“, – sakė politikas ir patvirtino, kad mažiau žinomas kandidatas yra pretendentas į aplinkos ministrus.
R. Žemaitaitis taip pat mano, kad socialdemokratai išlaikys dabartinį energetikos ministrą Ž. Vaičiūną esamoje pozicijoje. Pasak politiko, socialdemokratai akivaizdžiai atidavė Energetikos ministeriją prezidentui.
„Aš manau 100 procentų [paliks]. Čia ir buvo kova tris savaites su manimi. Ne R. Žemaitaitis turėjo blogus kandidatus, čia buvo klausimas dėl pačios ministerijos ir vieno asmens“, – teigė politikas.
Portalas LRT.lt primena, kad prezidentas G. Nausėda atsitraukė nuo savo pirminio reikalavimo, kad „Nemuno aušros“ teikiami kandidatai turi būti nepartiniai ir jau pasiryžęs skirti partijai priklausančius ministrus, jeigu jie atitiks nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir pasižymės kompetencija.
Valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušra“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios frakcijoje dar dirba Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai.
* 2025-09-22 11.00 val. Šis tekstas buvo redaguotas, nes partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas R. Žemaitaitis paneigė, kad į ministrų pareigas gali būti siūlomi Raimondas Šukys, Daiva Žebelienė ar Dainius Varnas.
