Naujienų srautas

Verslo pozicija2026.07.22 08:41

Arūnas Burinskas. Naujoji vyriausybė: kokių pasikeitimų galima tikėtis?

00:00
|
00:00
00:00

Naujoji Vyriausybė darbą pradėjo liepos 14 dieną. Tai jau trečias ministrų kabinetas per tą pačią 2024–2028 metų Seimo kadenciją. Pristatyta naujoji programa, tačiau Vyriausybė negauna ketverių metų ir nepradeda nuo tuščio lapo. Galioja 2026 metų biudžetas, vykdomi ankstesni investiciniai projektai, veikia praėjusios Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, o dalis darbų jau turi terminus ir finansavimą.

Todėl kyla labai praktiškas klausimas: kas gali pasikeisti per artimiausius dvylika mėnesių, kas gali būti matoma iki 2028 metų, o kas greičiausiai liks tik pradėta. Atsakymas priklauso ne vien nuo politinės valios. Reikės teisės aktų, nuolatinio finansavimo, savivaldybių pajėgumų, specialistų ir laiko.

Šeši pažadai, kuriuos žmonės stebės labiausiai:

Nemokamas pradinių klasių mokinių maitinimas.

Koalicijos sutartyje įrašytas tikslas iki 2027 metų pabaigos nemokamai maitinti visus pradinių klasių mokinius. Tai nėra visiškai nauja iniciatyva. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2026 metų veiklos plane jau numatyta parengti įstatymo pakeitimą dėl trečiokų ir ketvirtokų maitinimo. Nauja yra spartesnė politinė ambicija ir aiškesnis galutinis terminas. Per metus realu priimti teisės aktus ir numatyti lėšas. Iki 2028 metų tikslas pasiekiamas, jeigu savivaldybės turės virtuves, darbuotojus ir kompensuojamą finansavimą.

Ikimokyklinis ugdymas nuo 18 mėnesių.

Nuo 2025 metų rugsėjo visuotinis ikimokyklinis ugdymas jau turi būti užtikrinamas vaikams nuo dvejų metų, jeigu tėvai jo pageidauja. Koalicija siūlo iki 2028 metų parengti prieigos nuo 18 mėnesių modelį. Taigi tikrasis pokytis nėra visos sistemos sukūrimas nuo nulio, o garantuojamos prieigos amžiaus sumažinimas šešiais mėnesiais. Per metus realu įvertinti vietų, pedagogų ir finansavimo poreikį. Vienoda prieiga visoje šalyje iki 2028 metų mažiau užtikrinta, nes savivaldybių situacija labai skirtinga.

Nacionalinis būsto fondas.

Koalicijos sutartyje numatyta sukurti modelį, kuris sutelktų valstybės, savivaldybių ir privačias lėšas šeimų būstui. Tai vienas labiausiai pastebimų naujų institucinių pasiūlymų. Tačiau žodis „fondas“ dar neatsako, kiek jame bus kapitalo, kam jis padės, ar teiks paskolas, garantijas ar subsidijas ir kaip derės su socialiniu bei municipaliniu būstu. Per metus realu parengti koncepciją ir teisės aktus. Iki 2028 metų galima paleisti pirmąsias priemones, bet reikšmingo būsto įperkamumo pokyčio tikėtis anksti.

Elektros kainos, gamyba ir kaupimas.

Koalicija siekia, kad 2028 metais Lietuvoje elektros būtų pagaminama daugiau nei suvartojama, kartu žada skaidresnes sąskaitas, fiksuotų mokesčių peržiūrą, stipresnę vartotojų apsaugą ir didesnius kaupimo bei tinklų pajėgumus. Čia susiduria du skirtingi horizontai. Kainodaros informavimą ir kai kurias reguliavimo taisykles galima pakeisti gana greitai. Nauji tinklai, baterijos ir elektros gamybos projektai priklauso nuo leidimų, investicijų ir statybos terminų. Todėl per metus labiau tikėtinos taisyklės ir konkursai, o iki 2028 metų galima vertinti fizinių pajėgumų augimą, bet ne garantuoti mažesnes rinkos kainas.

Gydymo eilės ir ilgalaikė priežiūra.

Programoje akcentuojamas pacientų srautų valdymas, skaitmeniniai sprendimai ir socialinių bei sveikatos paslaugų sujungimas. Registraciją ir duomenų naudojimą galima pagerinti greičiau nei padidinti gydytojų, slaugytojų ar finansuojamų paslaugų pasiūlą. Todėl per metus galima tikėtis procesų ir teisėkūros pakeitimų. Iki 2028 metų realus dalinis eilių trumpėjimas ir veikiančio ilgalaikės priežiūros modelio plėtra, tačiau rezultatai greičiausiai skirsis tarp regionų.

Regionų susisiekimas ir socialinis taksi.

Koalicija žada nacionalinę programą, kuri sujungtų viešąjį transportą, socialinį taksi, pažeidžiamų grupių pavėžėjimą ir darbo vietų pasiekiamumą. Tačiau ši kryptis taip pat neprasideda nuo nulio. 2026 metų Socialiniame klimato plane jau numatyta užsakomojo transporto, vadinamo socialiniu taksi, plėtra, o administracinius ir finansavimo dokumentus planuojama parengti iki 2026 metų pabaigos. Per metus realu sukurti bendrą finansavimo ir paslaugos standartą. Iki 2028 metų galima platesnė aprėptis, bet vienodas paslaugų lygis visose savivaldybėse mažai tikėtinas.

Ką pakeitė demokratų sugrįžimas?

Demokratams patikėtos Energetikos, Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijos, taip pat Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos ir darnios plėtros bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkų atsakomybės sritys. Tai suteikia realią įtaką įgyvendinimo modeliui, tačiau ministerijos atsakomybė nėra automatinis idėjos autorystės įrodymas.

Aiškesnis galimas demokratų pėdsakas matomas nacionalinio būsto fondo institucinėje formoje. Demokratų gairių projekte tiesiogiai siūlomas nacionalinis būsto vystymo fondas. Vis dėlto socialdemokratų programoje taip pat numatytas municipalinio ir socialinio būsto finansavimo stiprinimas, todėl tiksliau kalbėti apie demokratų indėlį sukonkretinant bendrą koalicijos kryptį, o ne apie vienos partijos autorystę.

Kitos nuostatos yra bendros keliems partneriams. Socialinis taksi ir principas, kad vaiko gimimas neturi sumažinti šeimos pajamų, aptinkami ir LSDP programoje. Smulkių ūkių rėmimą bei trumpąsias maisto grandines palaiko ir LVŽKŠS. Tuo pat metu dalis ryškių Demokratų gairių į bendrus dokumentus nepateko: keturių darbo dienų savaitė, konkretūs progresiniai GPM tarifai, valstybinis pensijų fondas, 0,6 proc. GPM skyrimas seniūnijai, 1 500 renovuojamų daugiabučių per metus ir nemokamas maitinimas visiems mokiniams.

Todėl demokratų poveikį geriausia bus galima vertinti pagal būsimus sprendimus. Energetikoje svarbu, kokie bus kaupimo, tinklų ir kainodaros instrumentai. Sveikatos apsaugoje: ar finansavimas ir paslaugų tinklas iš tiesų trumpins eiles. Žemės ūkyje: kaip bus keičiamos paramos ir viešųjų pirkimų taisyklės.

Žemės ūkio srityje naujojo ministro įtaką reikėtų vertinti ne pagal naujų pažadų skaičių, o pagal tai, kaip bus keičiami jau veikiantys paramos instrumentai. Didžioji finansavimo architektūros dalis iki 2027 metų jau nustatyta Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane, todėl ministro veiksmų laukas nėra neribotas. Svarbiausi testai bus keli: ar daugiau paramos realiai pasieks smulkius, vidutinius ir jaunuosius ūkius, ar trumposios maisto grandinės virs didesne vietos produktų dalimi mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų įstaigų pirkimuose, ar pieno ir kitose maisto tiekimo grandinėse bus teisingiau paskirstoma sukuriama vertė ir ar mažės administracinė našta ūkininkams. Iki 2028 metų realu pakeisti paramos, kooperacijos ir viešųjų pirkimų taisykles, tačiau esminio ūkių struktūros, kartų kaitos ar kaimo gyvybingumo pokyčio per tokį laiką tikėtis nereikėtų.

Didžiausią tikimybę turi ne naujausi, o geriausiai parengti darbai

Tai nėra paradoksas. Valstybėje rezultatą greičiausiai duoda darbai, kurie jau turi biudžetą, projektų valdymą ir terminus. 2026 metais krašto apsaugai skirta apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5,37 proc. BVP. Vokietijos brigados perkėlimas vyksta laipsniškai, o pilnas kovinis pajėgumas numatytas 2027 metais. Tai bus vienas matomiausių kadencijos rezultatų, tačiau jo pradžia yra gerokai ankstesnė už XXI Vyriausybę.

Tas pats pasakytina apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį. Pasirengimo veiksmų planas patvirtintas dar 2024 metais ir apima komandą, biudžetą, pirkimus, politinę programą, renginius bei komunikaciją. Naujoji Vyriausybė bus atsakinga už įvykdymo kokybę, bet nebegali šio projekto pristatyti kaip savo sukurtos iniciatyvos.

Buvusių iniciatyvų paveldimumas ir darbų tęstinumas nėra trūkumas. Priešingai, valstybei naudinga, kai Vyriausybės užbaigia viena kitos pradėtus darbus. Problema atsirastų tik tuo atveju, jeigu paveldėtas rezultatas būtų pristatytas kaip visiškai naujas pažadas arba jeigu nauja plati programa užgožtų nepatogų klausimą, kas buvo sustabdyta ir kas liko be finansavimo.

2027 metų biudžetas parodys, kurie pažadai yra tikri pasirinkimai

2026 metų biudžete gynybai skirta apie 4,8 mlrd. eurų, o žmonių pajamoms ir socialiniam saugumui papildomai numatyta daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus deficitas planuotas 2,7 proc. BVP, skola 45,1 proc. BVP. Tai nereiškia, kad naujos socialinės priemonės neįmanomos. Tai reiškia, kad jos konkuruos dėl ribotos fiskalinės erdvės ir turės būti finansuojamos ne vien vienkartiniais sprendimais.

Pažadų finansinis pobūdis skiriasi. Skaidresnę elektros sąskaitą galima pasiekti reguliavimu. Socialinio taksi transporto priemonėms ar energetikos tinklams reikia investicijų, kurių dalį gali finansuoti ES fondai. Nemokamas maitinimas, mažesnio amžiaus vaikų ugdymas, didesnės išmokos ir ilgalaikė priežiūra sukuria nuolatines išlaidas kasmet. Nacionaliniam būsto fondui reikia kapitalo ir rizikos pasidalijimo modelio.

Todėl 2027 metų biudžete verta ieškoti keturių dalykų: konkrečių asignavimų, daugiametės priemonių kainos, savivaldybių finansavimo dalies ir aiškaus atsisakytų arba atidėtų pažadų sąrašo. Neutralus programos vertinimas reiškia ne reikalauti įvykdyti viską, o tikėtis, kad Vyriausybė viešai parodys savo pasirinkimus.

Trys testai iki kadencijos pabaigos

Pirmasis testas bus XXI Vyriausybės įgyvendinimo planas. Jis parodys, kurie programos ir koalicijos sutarties pažadai virto darbais, kas už juos atsakingas ir kokie nustatyti terminai. Antrasis testas bus 2027 metų biudžetas, kuris parodys, kuriems pažadams skirtas realus finansavimas. Trečiasis testas bus 2028 metų rezultatai: ne vien priimti įstatymai, bet pradėtos paslaugos, užbaigti projektų etapai ir žmonėms matomi pokyčiai.

Labiausiai tikėtina, kad iki kadencijos pabaigos žmonės pajus pradinių klasių maitinimo plėtrą, skaidresnes energetikos taisykles, kai kur išplėstą socialinį transportą ir dalį sveikatos bei ilgalaikės priežiūros procesų pokyčių. Vokietijos brigada ir pirmininkavimas ES Tarybai bus didžiausi matomi valstybės projektai, tačiau jie aiškiai paveldėti. Nacionalinis būsto fondas, prieiga prie darželio nuo 18 mėnesių ir esminis gydymo eilių sumažinimas iki 2028 metų greičiausiai bus labiau pradėtos reformos negu galutiniai rezultatai. XXI Vyriausybės sėkmę galiausiai lems ne tai, ar jos programa bus pristatyta kaip nauja. Svarbiau, ar ji sąžiningai atskirs tris dalykus: ką paveldėjo, ką pati pakeitė ir ką realiai užbaigė per jai likusį laiką.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą