Lietuvoje nuolat kalbame apie ekonomikos augimą, inovacijas ir regionų stiprinimą. Tačiau viena svarbiausių grandžių šiame procese – jaunimas – vis dar per retai ryžtasi žengti į verslą. Nors idėjų, kūrybiškumo ir energijos netrūksta, realūs veiksmai dažnai taip ir lieka tik planuose.
Statistika rodo aiškią tendenciją – vidutinis verslo kūrėjo amžius Europoje siekia apie 35 – 42 metus. Tai reiškia, kad dažniausiai verslą pradeda jau patirties sukaupę žmonės. Aktyviausia verslo kūrėjų grupė – 25 – 44 metų asmenys.
Dar labiau išryškėja skirtumas tarp noro ir realybės: net apie 40 – 45 proc. jaunų žmonių svarsto apie nuosavą verslą, tačiau jį pradeda tik nedidelė dalis.
Tai leidžia daryti paprastą, bet svarbią išvadą – jaunimas nori, tačiau dažnai nedrįsta arba neturi tam reikalingų sąlygų.
Pagrindinės to priežastys – baimė suklysti, finansinio stabilumo trūkumas, sudėtinga verslo pradžios aplinka bei nepakankamas praktinių žinių ir konsultacijų prieinamumas. Jaunas žmogus dažnai renkasi saugesnį kelią – samdomą darbą, net jei turi potencialą kurti savo veiklą.
Tuo tarpu pažvelgus į kitas Europos valstybes matome kitokį vaizdą. Ten, kur jaunimas yra aktyviai skatinamas, verslumas auga. Vokietijoje jau reikšminga dalis naujų verslų kuriama jaunų žmonių. Skandinavijos šalyse stipriai veikia mentorystės programos, Nyderlanduose ir Estijoje verslumas ugdomas dar mokyklose, o Airijoje jaunimo verslo idėjos aktyviai finansuojamos valstybės.
Šios šalys supranta vieną esminį principą – investicija į jauną verslą yra investicija į valstybės ateitį.
Lietuvoje taip pat turime potencialą. Jauni žmonės kuria verslus paslaugų, prekybos, konsultavimo, technologijų ir net medicinos srityse. Tačiau šis procesas galėtų būti gerokai spartesnis, ypač regionuose, kur trūksta paslaugų, mažėja darbo vietų, o jaunimas vis dar linkęs išvykti.
Verslas šiuo atveju gali tapti sprendimu – ne tik asmenine galimybe užsidirbti, bet ir realiu indėliu į vietos bendruomenės stiprinimą.
Tačiau vienas didžiausių iššūkių, apie kurį kalbama per mažai – finansavimas.
Smulkaus verslo asociacija ne kartą yra pabrėžusi, kad jaunam verslui būtina pagalba ne tik iš valstybės, bet ir iš finansų sektoriaus. Šiandien susiduriame su paradoksalia situacija – paskolos verslui dažniausiai suteikiamos tada, kai verslas jau yra stabilus ir pelningas.
Tačiau būtent pradžioje jų reikia labiausiai.
Dauguma didžiųjų komercinių bankų atsisako finansuoti pradedančiuosius verslininkus dėl paprastų priežasčių – nėra pakankamo kapitalo, turto ar ilgalaikių pajamų. Tačiau kyla esminis klausimas: kaip jaunas žmogus gali sukurti šiuos dalykus, jei neturi galimybės pradėti?
Tokiose situacijose vis dažniau išryškėja kredito unijų vaidmuo. Praktika rodo, kad Lietuvos miestų kredito unijos dažnai yra lankstesnės, geriau supranta smulkų verslą ir yra pasirengusios įvertinti ne tik turimą turtą, bet ir pačią idėją, žmogaus motyvaciją bei verslo potencialą.
Tai yra svarbus signalas visam finansų sektoriui – jeigu norime skatinti smulkų verslą, turime keisti požiūrį į riziką ir jauną verslininką.
Smulkaus verslo asociacijos aiškiai pasisako – skatinti jaunus žmones nebijoti ir pradėti kurti savo darbo vietą. Tai gali būti paslaugų sektorius, konsultavimas, elektroninė prekyba, kūrybinės veiklos ar net medicinos paslaugos.
Svarbiausia – sudaryti sąlygas pradėti.
Tam būtina:
– paprastesnė verslo kūrimo aplinka
– lengviau prieinamos konsultacijos ir mentorystė
– realiai veikiantys finansavimo sprendimai
– aktyvesnis verslumo ugdymas
– didesnis visuomenės palaikymas
Verslas – tai ne tik pajamos. Tai galimybė kurti, spręsti problemas ir prisidėti prie savo krašto augimo.
Jeigu norime stiprios Lietuvos, turime pradėti nuo jaunimo. Turime ne tik kalbėti apie verslumą, bet ir realiai padėti tiems, kurie nori žengti pirmą žingsnį.
