Pastaruoju metu viešojoje erdvėje ir Lietuvos Respublikos Seime vis dažniau girdimos diskusijos apie galimą mažųjų bendrijų (MB) formos naikinimą ar esminį jos veiklos modelio keitimą. Tai nėra siauro teisinio reguliavimo ar techninis klausimas. Tai sprendimas, kuris turėtų tiesioginę įtaką Lietuvos regionų ekonominei būklei, smulkaus verslo stabilumui ir tūkstančių žmonių ateičiai.
Mažoji bendrija Lietuvoje atsirado kaip lanksti ir racionali verslo forma, leidžianti pradėti veiklą su minimaliais finansiniais resursais, sumažinta administracine našta bei ribota civiline atsakomybe. Būtent ši forma suteikė galimybę tūkstančiams žmonių išbandyti verslo idėjas, kurti darbo vietas ir veikti skaidriai. Daugelis šiandien veikiančių mažų parduotuvių, kepyklėlių, autoservisų, grožio paslaugų salonų, vietinių gamintojų ir paslaugų teikėjų savo veiklą vykdo būtent mažosios bendrijos forma.
Kalbant apie galimą MB naikinimą, būtina aiškiai suvokti pasekmes. Regionuose smulkus verslas dažnai yra vienintelė ekonominio gyvybingumo ašis. Čia nėra didžiųjų investuotojų ar stambių pramonės parkų. Verslas kuriamas iš šeimos santaupų, su didele asmenine rizika ir atsakomybe. Mažoji bendrija leidžia pradėti nuo mažo verslo ir augti palaipsniui, išvengiant perteklinės biurokratijos.
Jeigu ši forma būtų panaikinta ar stipriai apsunkinta, pasekmės būtų akivaizdžios – dalis verslų nutrauktų veiklą, dalis grįžtų prie mažiau apsaugotų veiklos formų, o kai kurie apskritai atsisakytų verslo. Tai reikštų mažiau darbo vietų, mažesnes vietos biudžetų pajamas ir silpnesnę regionų ekonomiką.
Verslui svarbiausia – stabilumas ir prognozuojamumas. Nuolatinės diskusijos apie vienos ar kitos verslo formos naikinimą siunčia neigiamą signalą. Prieš kelerius metus viešai buvo kalbama apie verslo liudijimų ribojimą ar atsisakymą, šiandien diskutuojama apie mažąsias bendrijas. Toks kryptingas verslo formų svarstymas naikinti kuria neapibrėžtumo atmosferą.
Jeigu egzistuoja pavieniai piktnaudžiavimo atvejai, jie turi būti sprendžiami tikslinėmis ir proporcingomis priemonėmis. Tačiau naikinti visą verslo formą dėl atskirų atvejų būtų perteklinis ir ekonomiškai nepagrįstas sprendimas.
Kiekviena mažoji bendrija – tai ne tik juridinis vienetas. Tai šeima, investavusi santaupas. Tai žmogus, kuris pasirinko kurti, o ne emigruoti. Tai darbo vieta kaimynui ar bendruomenės nariui. Tai vietinė paslauga, kuri išlaiko regiono gyvybingumą.
Jeigu Lietuva siekia stiprių regionų, tvarios vidurinės klasės ir socialinio stabilumo, smulkus verslas turi būti stiprinamas, o ne silpninamas. Mažoji bendrija šiandien yra viena racionaliausių ir efektyviausių smulkaus verslo formų. Užuot svarstę jos naikinimą, turėtume diskutuoti apie tai, kaip sudaryti dar palankesnes sąlygas sąžiningai veikiančiam smulkiam verslui augti.
Sprendimai, liečiantys dešimtis tūkstančių smulkaus verslo subjektų, negali būti priimami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Kiekvienas uždarytas smulkus verslas – tai silpnesnė bendruomenė ir mažiau galimybių regionui.
Todėl prieš imantis radikalių sprendimų, būtina išgirsti smulkiojo verslo bendruomenę ir įvertinti realias ekonomines bei socialines pasekmes. Daugiau dialogo, daugiau diskusijų ir mažiau stumiamų projektų.
