Bandau išvalyti savo informacinį lauką nuo manipuliatyvaus triukšmo, kad suprasčiau, kur esmė? Kokia galimų Seimo sprendimų dėl LRT nauda ar grėsmė?
Prisipažinsiu, kad tikiu Lietuvoje diegiamų valdysenos standartų patikimumu, taikomų standartinių teisėkūros procedūrų bei kontrolės algoritmų skaidrumu, nors šiandien Lietuva dar nėra visiškai įgyvendinusi visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos EBPO rekomendacijų valdysenai. Bet šiam tikėjimui iškilo grėsmė.
Viešą komentarą rašau dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – jaučiu pilietinę pareigą ir skolą savo valstybei bei jos piliečiams už saugomą laisvę ir stiprinamą demokratiją. Tai man asmeniškai užtikrino aukščiausios kokybės akademinių ir profesinių žinių prieinamumą Lietuvoje bei visame pasaulyje, galimybes laisvai rinktis profesinį kelią ir nuolatos tobulinti žinias bei kaupti vertingą patirtį.
Antroji – kasdienis įmonės kolegialaus organo darbo stalo klausimas, reikalaujantis specifinių organizacijų valdysenos bei rizikų valdymo žinių ir patirties, eskaluojamas viešumoje manipuliuojant selektyviais argumentais, nutylint susijusias reikšmingas aplinkybes ir rizikas, taip klaidinant ir supriešinant visuomenę.
Apie situacijos aktualumo ir reikšmingumo lygį Lietuvos žmonėms galime spręsti pagal pasirašiusiųjų peticiją asmenų skaičių. Per 21 dieną specifinių įstatymo pataisų, aktualių vienai institucijai (LRT), sustabdymo peticija surinko 47 % parašų skaičiaus, reikalaujamo referendumo paskelbimui Lietuvoje.
Atsižvelgiant į situacijos reikšmingumą, viešoje erdvėje pasigendu valdysenos profesionalų, kolegialių organų narių, taip pat ir vidaus audito bei rizikos valdymo praktikų nuomonių, aktyvių ir profesionalių diskusijų. Pasidalinimas Lietuvoje ir vakarų šalyse taikoma gerąja valdysenos praktika (faktais) dėl kolegialių organų funkcijų ir jų narių atsakomybių pasiskirstymo, vadovų skyrimo ir atleidimo procedūrų, padėtų aiškiau suprasti rizikas ir objektyviau įvertinti siūlomų pokyčių naudą ar žalą. Pavyzdžiui, suprasti, kiek ir kada Lietuvoje ir vakarų demokratinėse šalyse įmonių kolegialūs organai taiko slapto balsavimo praktiką skiriant ir atleidžiant įmonių vadovus? Ar slaptas balsavimas užtikrina sprendimo skaidrumą ir objektyvumą? Ar pagal Lietuvos įstatymus galima atleisti įmonių vadovus be tokio sprendimo pagrindimo? Kokia ginčų dėl direktorių atleidimų praktika Lietuvoje?
Pradedu nuo savęs ir papildau šią viešą diskusiją savo įžvalgomis, paremtomis per 20 metų darbo valdybose patirtimi, rizikų valdymo bei vidaus kontrolės sistemų diegime ir priežiūroje, vidaus audito funkcijų įgyvendinime ir priežiūroje.
Ar reikalingi LRT įstatymo pakeitimai?
Valstybės kontrolės auditas indikavo LRT įstatymo pakeitimų poreikį, tačiau teikiamos pataisos su šiomis rekomendacijomis visai nesusijusios. Skubos tvarka teikiami selektyvūs pakeitimai išskirtinai dėl direktoriaus atleidimo procedūros, apeinant standartinį teisės aktų keitimo procesą.
Tai reiškia, kad Seimo nariai nori priimti sprendimą be ekspertinių analizių ir be saugumo, atitikties, antivalstybinių interesų bei kitų rizikų vertinimo. Taip pat nežinant, ar pataisos suderinamos su kitomis koreguojamo įstatymo nuostatomis, kitais teisės aktais bei strateginiais dokumentais. T. y. išjungiami procesiniai saugikliai, kurie yra nustatyti tam, kad būtų galimybė užkardyti įstatymų pakeitimus, galinčius pakenkti valstybinių procesų balansui, kontrolės efektyvumui, valdomų nacionalinių rizikų lygiui.
Atitinkamai, mes, kaip piliečiai, negausime pakankamo užtikrinimo, kad šie pakeitimai atliepia Valstybės interesus, strateginius bei rizikų tikslus. Seimo nariai priims sprendimą išskirtinai remiantis populistiniais pareiškimais ir nuomonėmis paremtomis diskusijomis.
Kita vertus, turint Valstybės kontrolės rekomendacijas ir profesinių bendruomenių pasiūlymus dėl kitų LRT įstatymo nuostatų pataisų poreikio, visi pasiūlymai turi būti vertinami kompleksiškai dėl tų pačių aukščiau išvardintų priežasčių.
Kyla pagrįstų abejonių, kad pataisos teikiamos ne dėl proceso tobulinimo, o siekiant konkretaus asmens atleidimo. Ir ne todėl, kad Taryba negali to padaryti pagal dabar galiojančią tvarką, o dėl to, kad nepakanka Tarybos narių, kurie prisiimtų tokią atsakomybę, nes neturi tam objektyvių pagrindų.
Mano vertinimu, tiek LRT įstatymas, tiek kiti su LRT valdysena susiję dokumentai turi būti peržiūrėti atsakingai, įvertinant grėsmių visumą (tarp jų LRT vietą nacionalinio saugumo priemonių žemėlapyje), strateginius tikslus, rizikų valdymą ir kontrolės mechanizmą.
Ar atsakinga „atstatyti seną tvarką“?
Yra sakančių, kad iki 2024 m. buvusi LRT įstatymo redakcija ir galioję procesai nekėlė grėsmės žodžio ir žiniasklaidos laisvei bei nepriklausomumui, todėl nieko baisaus ir net būtina „atstatyti“ ankstesnę tvarką.
Taip sakantieji neįvertina svarbių šiandienos aplinkybių.
Lietuva yra teroristinės valstybės taikinyje, kurios strateginiai ir taktiniai ginklai (geriausiai pasaulyje išvystyti ir aktyviausiai taikomi, skirtingai, nei vakarų valstybių) – puolamieji propagandiniai veiksmai, informacinės manipuliacijos, įtakos žiniasklaidai perėmimas, menkiausių neramumų ir spragų išnaudojimas eskaluojant visuomenės nepasitenkinimą ir susipriešinimą, kultūros vertybių bei istorinės atminties iškraipymas, infiltracija į valdymo organus, strategines įmones ir pan.
Valdančiojoje koalicijoje yra prorusiška partija. Šie žmonės sprendžia Lietuvos piliečių nuosavybei priklausančios valstybės ir jų pačių gerovės, egzistencijos, saugumo strateginius, procesinius, operacinius klausimus.
Ar tikrai šiandien situacija tokia pati, kaip prieš pusantrų metų ir yra saugu grąžinti anksčiau galiojusį procesą?
Kitas klausimas, ar politikai prisiims atsakomybę už galimas pasekmes, jei jų rizikų neigimu paremti vertinimai nepasiteisins? Jei po šių įstatymo pataisų seks nuoseklūs veiksmai, kad visuomeninis transliuotojas būtų išnaudojamas propagandinių priešo žinučių sklaidai? Pradžia gali neatrodyti radikaliai, užteks pradėti nuo „nuomonių įvairovės“ neatsižvelgiant į tai, kaip tai dera su Lietuvos strateginiais saugumo tikslais ir ar nekelia nacionalinių grėsmių. Seimo nariai turi ASMENINĮ mandatą, neša ASMENINĘ atsakomybę, nesvarbu su kokios partijos vėliava pateko į seimą.
Girdėjau atvirkštinius klausimus – o kas, jei priimsim pakeitimus ir niekas neįvyks, į jokią žodžio laisvę nebus kėsinamasi... Toki pasakymai gąsdina... Ar Seimo nariai geba adekvačiai įvertinti rizikas? Tiksliau, ar Seimo nariai pakankamai įsigilina į aukščiausio lygio ekspertų jiems pateikiamus rizikų vertinimus (pvz., Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita), Seime patvirtintus strateginius dokumentus ( pvz., Nacionalinio saugumo strategija), kurie yra pagrindas priimant visus jų sprendimus?
Ar šiandien LRT taryba gali veikti nepriklausomai, skaidriai ir efektyviai?
Pripažinsiu, kai kurios LRT tarybos darbo reglamento, kuris turėtų užtikrinti Tarybos narių darbo laisvą, nepriklausomą, skaidrų, efektyvų veikimą, nuostatos mažiausiai mane glumina. Įstaigos direktoriui suteiktos perteklinės ir neadekvačios teisės. Tačiau šį darbo reglamentą tvirtina ir gali pakeisti pati LRT taryba.
Ar LRT taryba visiškai išnaudoja jai suteiktas galias, teises ir įrankius? Remiantis Valstybės kontrolės audito ataskaita kyla abejonės, dėl LRT vidaus kontrolės sistemos efektyvumo. Tačiau už vidaus kontrolės efektyvumo priežiūrą atsakinga LRT taryba. LRT taryba per jai pavaldžią vidaus audito tarnybą gali prižiūrėti veiklą ir reikalauti pokyčių operaciniuose bei administracijos valdymo procesuose. Per savo valdomus komitetus prižiūrėti svarbiausius procesus organizacijoje: pirkimus, eterio programos struktūrą, darbuotojų priėmimą, atleidimą ir skatinimo sistemas...
Nekomentuosiu, tik pacituosiu Valstybės kontrolės audito ataskaitą:
„Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos didžioji dauguma (nuo 75 iki 96,4 proc.) veiklos (strateginių ir operatyvinių) rodiklių 2021–2024 m. pasiekti ne mažiau kaip 90 proc. Ilgalaikių nustatytų reikšmių iki 2027 m. 2023–2027 m. strategijoje nėra.“
„Pirkimų ir investicijų politikos komitetas neatlieka pirkimų procesų skaidrumo ir efektyvumo vertinimų, numatytų Reglamente.“
„Taryba 2021–2024 m. neįvykdė reikalavimo atlikti metinį veiklos įsivertinimą pagal apraše numatytus kriterijus. Taip pat nebuvo nė vieno įsivertinimo su išorės ekspertais, kuris pagal aprašą turėjo būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Taryba jo metu turėjo įsivertinti trūkstamas kompetencijas, tačiau neatliko ir neturi informacijos, kokių kompetencijų spragas reikėtų užpildyti.“
Ar LRT audito pastebėjimai reikšmingi?
Žinoma, kad taip. Tik kas yra tie „kaltininkai“? Jei tokių iš viso reikia ieškoti. Kas gali ir turi taisyti trūkumus ir užtikrinti sisteminę kontrolę, kad LRT procesų ir procedūrų atnaujinimai būtų atlikti laiku ir atsižvelgtų į visas aplinkybes bei rizikas, šalies saugumo strategiją ir pan. Bet koks auditas, jei jis atliekamas objektyviai, nešališkai ir profesionaliai, yra organizacinės sveikatos gerinimas.
Įtariu, kad beveik visiems vidaus auditoriams Lietuvoje suvirpa širdys ir įsitempia visi raumenys kaskart, išgirdus diskusijas apie LRT audito inicijavimo priežastis ir „užsakovų“ tikslus, keltus kryptingus lūkesčius rezultatams, auditorių išvadų interpretacijas... Tuoj bus 30 metų kaip Vidaus auditorių asociacija Lietuvoje kryptingai dirba, kad jų nariai nebūtų vadinami „revizoriais“, kad auditai nebūtų tik pagrindinis įrankis ką nors nubausti ar atleisti, kad būtų pereita prie rizikų vertinimu ir organizacijų strategija bei tikslais paremtu vidaus auditų planavimu ir kad vidaus audito funkcija Lietuvoje atitiktų Pasaulinius vidaus audito standartus.
Mano nuomone, Valstybės kontrolės auditoriai išlaikė profesinį objektyvumą, jų vertinimuose nesijaučia šališkumo, pastebėjimai pagrindžiami reikšmingų aplinkybių vertinimu.
Audito metu nustatyta sisteminių pažeidimų, tačiau net dėl pažeidimų, susijusių su administracijai skirtomis rekomendacijomis, atsakomybę reikėtų priskirti tiek administracijai, tiek ir LRT tarybai. LRT taryba yra viena iš vidaus kontrolės sistemos dedamųjų, vykdanti administracijos ir pačios organizacijos veiklos priežiūrą per savo suformuotus priežiūros komitetus (Audito ir rizikos valdymo, Turinio bei Pirkimų ir investicijų politikos komitetus) ir sau pavaldžias kontrolės funkcijas (vidaus audito tarnybą, etikos kontrolierių). Nustatyti pažeidimai indikuoja vidaus kontrolės sistemos, tarp jų ir Tarybos komitetų bei kontrolės funkcijų neefektyvumą.
Ar reikia atleisti LRT direktorę?
Girdžiu pasisakymus, kad LRT taryba nesusitvarko su administracija. Ką tai reiškia?
Skirtingų šaltinių eskaluojamos emocinės žinutes apie direktorės pasisakymus po to, kai į viešumą iškilo informacija apie galimus LRT įstatymo pakeitimų, susijusių su lengvesniu direktoriaus atleidimo procesu, svarstymus. Jokių objektyvių, faktinių pagrindimų nerandu. Ar Taryba negaudavo iš direktorės jų prašomos informacijos, ar ji ignoravo Tarybos pavedimus, ar teikdavo nekokybišką, klaidinančią informaciją, ar vykdė reikšmingas veiklas apeidama tarybą?.. Nenorom kyla klausimas, o gal LRT direktorė atsisakė vykdyti eterio užsakymus ir nebuvo svertų ją kažkaip priversti tai daryti?..
Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuota, kad LRT administracijai iškelti Tarybos tikslai, pagal didžiąją daugumą Tarybos nustatytų rodiklių vykdomi ne mažiau kaip 90 proc..
Mano asmenine nuomone, Valstybės kontrolės audito rezultatai ir viešose diskusijose pateikiamos žinutės neindikuoja pagrindo direktorės atleidimui. Tai nereiškia, kad jo nėra, gal tik aš neturiu TOS informacijos.
Šiuo atveju, kai LRT taryba ir administracija teikia komentarus viešai, viešai diskutuojamos ir „argumentuojamos“ inicijuotos LRT įstatymo pataisos, bandant palenkti visuomenės nuomonę į vieną ar kitą pusę, yra būtinas viešas faktų atskleidimas ir konstruktyvus argumentų pagrindimas.
Mano vertinimu, šiandieninės procedūros neužkerta LRT direktorės atleidimo kelio, jei tam yra reikšmingas pagrindas. Manipuliacija yra mistifikuoti viešo intereso pažeidimą, esą neįmanomą jo pagrįsti, esą tai veda į teisminius ginčus. Tarybos nariai turėtų būti kompetentingi tokius pažeidimus įvardinti, argumentuotai pagrįsti ir teisingai įforminti. Kolegialių organų nariai neša ASMENINĘ atsakomybę už kiekvieną savo balsavimą. Sprendimų apskundimo rizika yra ne tik įmonių vadovų atleidimo klausimuose, bet ir visuose kituose kolegialių organų svarstomuose klausimuose. Tai standartinė valdybų, tarybų ir kitų kolegialių organų narių profesinė rizika, kuriai suvaldyti paprastai taikoma draudimo apsauga. Tokia rizika valdoma ir disciplinuotu, kokybišku klausimų svarstymo, sprendimų pagrindimo bei balsavimo rezultatų dokumentavimu.
Kodėl dega laužai?
Kaip jau rašiau anksčiau, kolegialių organų nariai, šioje situacijoje LRT tarybos nariai, turi turėti argumentuotą savo balsų pagrindimą visais klausimais (nuojauta, nuotaika, simpatijos, antipatijos nesiskaito). Dabartinė svarstoma pataisų redakcija tarsi užtikrina, kad balsavimas dėl direktoriaus atleidimo būtų pagrįstas. Neapsigaukime...
Nelabai turiu ką pakomentuoti, dėl nuostatos „netinkamai vykdo LRT generalinio direktoriaus funkcijas“, nes šios funkcijos aiškiai apibrėžiamos ir jų vykdymo vertinimas yra gana standartinė kolegialių organų procedūra, net ir nesant tokio konkretaus formalizuoto įpareigojimo. Pridursiu tik tiek, kad jei paieškosite Valstybės valdomų įmonių kolegialių organų, atsakingų už vadovų paskyrimą ir atleidimą, darbo reglamentų, tai didžioji dauguma, jei ne visi, nepateikia vadovo atleidimo sąlygų, o tik paprastas nuostatas: „Valdyba/Taryba renka ir atšaukia Įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas.“ Tačiau ten bus posėdžių protokolavimo arba garso įrašų, balsavimo rezultatų, diskusijų, atskirų nuomonių fiksavimo prievolė. To pakanka, kad per paskutinių poros metų laikotarpį vargu ar rastumėte vadovų atleidimo protokolus be įformintų konstruktyvių argumentų.
Priešingai dėl atrodo nekaltos sąlygos „jei taryba nepatvirtintų metinės veiklos ataskaitos“. Nėra siūloma susijusių papildomų pataisų, kuriose būtų numatyta metinės veiklos ataskaitos tvirtinimo tvarka ir kriterijai. Paliekamas neapibrėžtumas ir įteisinamas atleidimas be jokio pagrindimo ir aiškių vertinimo kriterijų.
Slaptas balsavimas, tikrai?
Atrodo siūloma pakeisti tik vieną žodelį iš „atviru“ į „slaptu“.
Viena iš pataisų šalininkų eskaluojamų žinučių – slaptas balsavimas yra įprasta praktika renkant asmenis į vadovaujančias pareigas. Ar tikrai? Niekur neradau, kad ši žinutė būtų pagrįsta faktiniais skaičiais, kuriuos norėdami Seimo nariai (ne tik pozicijoje, bet ir opozicijoje) galėtų lengvai gauti, pvz., iš Valdymo koordinavimo centro.
Savo bei paklaustų kelių profesionalių valdybos narių praktikoje tiek vadovų paskyrimui, tiek ir atleidimui buvo taikomos atviro balsavimo procedūros, fiksuojant balsavimo rezultatus ir pagrindimą posėdžio protokoluose. Man asmeniškai neteko matyti kolegialaus organo darbo reglamento su numatyta slapto balsavimo galimybe, bet tikrai negaliu teigti kad tokios praktikos nėra.
Suprantu slapto balsavimo svarbą, kai renkamas asmuo į pareigas, kuriose galės priimti sprendimus dėl jį renkančių asmenų atsakomybės, pvz., Prokuroro pozicija. Kitais atvejais, o ypač kai skiriamas asmuo į jį skiriančių asmenų prižiūrimą poziciją, pagrindo ir pakankamos naudos slaptam balsavimui nematau. Tuo tarpu reikšmingų rizikų tikrai yra.
Prašau perskaitykite šios pataisos iniciatorių argumentus kelis kartus. Jei tie argumentai turi pagrindo, tai esame grėsmingoje situacijoje, kai gyvename iliuzijoje, jog esame toli pasistūmėję su nepotizmo ir korupcijos suvaldymu, tačiau pasirodo esame tame pačiame lygyje kaip prieš 20 metų...
Pataisų iniciatorių argumentai:
Šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti didesnį Tarybos narių nepriklausomumą ir valios laisvę priimant sprendimus dėl aukšto lygmens vadovo skyrimo ir atleidimo.“
Atviras balsavimas tokio jautrumo klausimuose gali sukelti tiesioginį ar netiesioginį spaudimą Tarybos nariams, lemti, kad jie balsuotų ne pagal savo objektyvią profesinę nuomonę, o atsižvelgdami į politines ar institucines įtakas.
Kita vertus, slaptas balsavimas savaime nedaro jokios neigiamos įtakos demokratiniams procesams ir nepažeidžia jokių demokratijos principų.
Slapto balsavimo įtvirtinimas sustiprina pasitikėjimą Tarybos sprendimų priėmimo procesu, padidina procedūros skaidrumą ir užtikrina, kad sprendimai būtų priimami, remiantis profesionaliais kriterijais, nepažeidžiant esamos teisinės tvarkos.
Klausimai:
Kokios problemos sprendžiamos siūlomu pakeitimu?
Kaip atviras balsavimas riboja profesionalų, atrinktų į LRT tarybą pagal aukščiausio lygio vadovams keliamus reikalavimus, nepriklausomumą ir valios laisvę, pasirenkant asmenį į poziciją, kuri yra jiems atskaitinga?
Ar pataisų iniciatoriai turi įrodymų ar pagrįstų įtarimų, kad Tarybos nariams buvo, yra ar gali būti daromas politinis spaudimas? Jei įrodymų nėra ir tai tik rizikos vertinimas, kuo jis paremtas? Koki politikai įtariami galintys daryti tokią įtaką?
Kita Taryba bus renkama dabartinės pozicijos politikų. Ar pozicija vertina, kad yra rizika, jog bendrapartiečiai ar koalicijos partneriai gali siekti daryti spaudimą Tarybai?
Jei politikai turi žinių ar įtarimų apie asmenis, potencialiai galinčius daryti tokį spaudimą, kaip ir per ką tokį spaudimą gali daryti? Ar pranešė apie tokius įtarimus atitinkamoms institucijoms?
Ar politikai mano, jog padarius slaptą balsavimą politinio spaudimo rizika išnyksta?
Kaip slaptas balsavimas padidina procedūros skaidrumą, jei neaišku, koks narys kaip balsavo ir nėra galimybės išsiaiškinti jų asmeninės argumentacijos?
Kokios galimybės įvertinti, ar sprendimas priimtas slaptu balsavimu paremtas profesionaliais kriterijais, nepažeidžiant esamos teisinės tvarkos?
Nesikartosiu, jei trūksta pagrindo sunerimti dar kartą perskaitykite dalį „Ar atsakinga „atstatyti seną tvarką?“
Daug labiau norėčiau atkreipti dėmesį į dabartinį mūsų VISUOMENĖS pilietinės brandos lygį, pasikeitusią pilietinės nuomonės ir lūkesčių išraišką. Iš pasyvių piliečių, kurie tiesiog ateidavo balsuoti pagal rinkimų ciklą, virtome aktyviais, reikalaujančiais išrinktųjų atskaitomybės ir atsakomybės, organizuojančiais ir ateinančiais į protestus, darančius viešas analizes ir vertinimus, inicijuojančius peticijas ir pan. Tokį pokytį padiktavo greičiau nei rinkimų ciklas besikeičiančios aplinkybės. Rinkimų ciklas tapo per ilgas visuomenės lūkesčiams atsinaujinti.
Liūdna klausyti valdančiųjų komentarų, kad prie protestų prisidedantys asmenys iš tikrųjų nesupranta esmės, kad juos suviliojo skambiais patriotiniais pareiškimais dėl galimos prarasti ne tik žodžio bet ir Lietuvos laisvės... Kad didžioji dauguma protesto palaikytojų – jaunimas. Nesiginsiu, paskutiniai žodžiai man skamba kaip komplimentas. Aš mačiau tokią savo šalies piliečių įvairovę, kokios niekada nesitikėjau pamatyti, nuo senjorų iki mokinių, nuo ūkininkų iki menininkų, verslo savininkai, aukščiausio lygio vadovai, skirtingų sričių profesionalai, valstybės tarnautojai, visų grandžių darbininkai....
Tai stiprus pareiškimas, kad daugiau nebus toleruojama ir susitaikoma su sprendimais, keliančiais pagrįstas abejones dėl objektyvumo, priimamus be vertinimų, konstruktyvių argumentų, neatliepiant nacionalinio saugumo prioritetų ir rizikų. Kad bus reikalaujama prisiimti asmeninę atsakomybę iš karto (pvz., reikalaujant atsistatydinti ar atstatydinti), ne tik balsuojant per rinkimus.
Todėl šiandien atviras balsavimas efektyviau užtikrina priimamų sprendimų objektyvumą, skaidrumą ir nepriklausomumą. Baimė susigadinti reputaciją, kuri svarbi ne tik politinei karjerai, bet ir galimybėms privačiame sektoriuje, paveikesnė nei aklas politinis lojalumas ar kontrolė. Lietuvoje turime pavyzdžių, kai politinės partijos nusigręžė net nuo aukščiausius partinius postus bei stiprią politinę įtaką turėjusių politikų, kurie šiandien negali rasti jų lūkesčius atitinkančio darbo pozicijų, ar vieni, be partijos palaikymo sukasi nesibaigiančių teismų procesuose.
