Tvarumas šiandien nebeapsiriboja aplinkosaugos sritimi – tai politinės ir socialinės sistemos gebėjimas užtikrinti ilgalaikį visuomenės klestėjimą. Vis stiprėjanti mokslinė ir politinė diskusija rodo, kad demokratija nėra tvarumo kliūtis, o priešingai – viena iš jo pamatinių prielaidų. Nors kai kurios autoritarinės valstybės demonstruoja gebėjimą greitai priimti aplinkosauginius sprendimus, ilgalaikėje perspektyvoje tvarumas be demokratijos tampa neįmanomas.
„Tvarus vystymasis yra vystymasis, kuris tenkina dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms patenkinti savo poreikius“ – taip tvarumą 1987 m. ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“ (Our Common Future) apibrėžė Brundtlando komisija prie Jungtinių Tautų, tuometinis organas, atsakingas už aplinką ir vystymąsi.
Būtent dabarties poreikius (ir, iš dalies ateities kartų poreikius) ir padeda suprasti demokratiniai mechanizmai – leidžiant piliečiams dalyvauti sprendimų priėmime ir užtikrinant išrinktosios valdžios atsakomybę. Tai suteikia ilgalaikį stabilumą ir socialinį pritarimą sprendimams, kurie reikalauja pokyčių – nuo energetikos transformacijos iki vartojimo modelių pertvarkos. Demokratinės institucijos – rinkimai, parlamentinė kontrolė, nepriklausoma žiniasklaida – veikia kaip atsakomybės mechanizmai, neleidžiantys aplinkosaugos priemonėms tapti vienkartiniais, simboliniais projektais.
Visgi, demokratija yra sąvoka, kurią reikia nuolat kvestionuoti, suprasti ir ja gyventi. Demokratinės sistemos pačios iš savęs ne visada užtikrina tvarų vystymąsi: demokratijose juk sėkmingai gali egzistuoti nelygybės, rasizmo, abejingumo aplinkai ir planetai apraiškos. Autoritariniai režimai (pvz., Kinija) gali greitai pasiekti techninį tvarumą, imtis žaliųjų strategijų. Tačiau demokratijose būtinas socialinis piliečių įtraukimas, valstybės sutarimas su jais, o sprendimai nesikeistų su kiekviena valdžia, būtų priimami po diskusijų, skaidriai, su tam tikra teisine apsauga. Kai žmonės suvokia, kad jų vyriausybės negeba pasiekti rezultatų, nesilaiko įsipareigojimų, jie dažnai reikalauja pokyčių. Kai kada – ir radikaliais būdais.
Kaip tvarumas stiprina demokratiją
Demokratija skatina laisvę ir lygybę – vertybes, kurios yra tvarumo pagrindas. Savo ruožtu tvarumas gali stiprinti demokratines vertybes. Vis dar trūksta supratimo, kaip stipriai gamtos apsauga yra susijusi su demokratijos skatinimu. Demokratinės valstybės linkusios nuolat tobulinti įvairias gyvenimo sritis, koreguoti politiką pagal visuomenės poreikius, naujausius tyrimus, tendencijas.
Tuo tarpu demokratijos nuosmukis dažnai yra aplinkos naikinimo pranašas. Kita vertus, aplinkosaugos judėjimai padeda kurti ir ginti demokratines normas. Visame pasaulyje aplinkosaugos aktyvistai kovoja už labiausiai pažeidžiamų Žemėje žmonių, gyvūnijos ar geografinių vietų išlikimo teises. Kai kuriais atvejais, kai tiesioginis pasipriešinimas korupcijai yra pernelyg pavojingas, kai pilietinės iniciatyvos užgniaužtos, gamtosaugos aktyvistai tampa tinklu, kurį galima mobilizuoti krizės metu. Korumpuotose ir nestabiliose valstybėse aplinkosaugos gynėjai tampa tiesos šaltiniais, trikdančiais pelningą nusikalstamų grupuočių veiklą, ir kartais už tai mokančiais didžiausią kainą.
Saugi aplinka yra gyvybiškai svarbi demokratijai ir piliečių gerovei. Tik sveikoje aplinkoje jie aktyviai įsitrauks į politikos formavimą, taip užtikrinant teisingą valstybės valdymą. Ypač svarbu užtikrinti, kad žalioji transformacija neaplenktų nė vieno ir visiems būtų teisinga.
Tarptautiniai tyrimai (Sustainable Governance Indicators 2023, PNAS Nexus 2024, Nature Sustainability 2025 ) rodo aiškią koreliaciją tarp aplinkos politikos efektyvumo ir demokratijos kokybės. Demokratinės valstybės greičiau imasi priemonių emisijų mažinimui, efektyviau įdarbina atsinaujinančios energetikos instrumentus, rūpinasi socialine gerove ir teisingumu. Kritinis yra pasitikėjimas ir valdžios institucijomis – kad veiktų mechanizmai, užtikrinantys, kad „pažadai būtų tesėti, ištekliai būtų naudojami protingai, o žmonių ir planetos gerovė išliktų svarbiausioje vietoje“[1] . Kuo labiau pasitiki, tuo labiau palaiko ir su klimato kaita susijusius sprendimus.
Demokratijos krizė
Deja, tačiau apklausos rodo, kad išsivysčiusiose šalyse vis labiau įsigali tikėjimas, kad vyriausybės neveikia gyventojų interesų labui. Piliečiai vis labiau skeptiškai vertina vyriausybės reakcijas į jų poreikius, kas liudija apie tam tikrą demokratijos krizę. Abejonės demokratinėmis vertybėmis meta iššūkį esminiams principams, kuriais grindžiami Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai (16-as tikslas: kurti stiprias, įtraukias ir atskaitingas institucijas, reikalingas tvaresnei ateičiai).
Kai piliečiai nebepasitiki institucijomis, jos praranda gebėjimą įgyvendinti politiką, kuri atspindėtų visuomenės gėrį – veikti socialiai ir aplinkai tvariai. Augančio populizmo realybėje, turime imtis skubių veiksmų atkurti visuomenės pasitikėjimą ir iš naujo įsipareigoti laikytis demokratinių normų, skaidrumo ir įtraukties – vertybių, kurios yra esminės ir būtinos tvarumui.
2024 m. KTU atlikto tyrimo[2] rezultatai rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (55 proc. respondentų) didžiuojasi Lietuva dėl to, kaip joje veikia demokratija. Šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų dalyvautų protestuose (34,1 proc.), o dar trečdalis nedalyvautų, bet pritartų jiems (39,7 proc.), jei politikai siektų apriboti demokratiją Lietuvoje. Taip pat daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos visuomenė yra susipriešinusi (54 proc.) ir net 70,2 proc. respondentų pritaria teiginiui, kad Lietuvoje egzistuoja konfliktas tarp paprastų žmonių ir valdžios.
Demokratija ir tvarumas yra neatsiejami: vienas stiprina kitą kartu kurdami tvaresnę, teisingesnę ir labiau įtraukią visuomenę. Visgi, populizmo stiprėjimo, susipriešinimo tarp valdžios ir žmogaus rizika – didžiulė. Tai daugiau nei politikos krizė, tai – valdymo krizė, kuri neaišku kaip formuos tvarumo, pasaulinio stabilumo ir žmogaus teisių trajektoriją ateinančioms kartoms.
[1] https://www.undp.org/blog/role-democracy-sustainable-development
[2] https://ktu.edu/news/ktu-mokslininkai-lietuvoje-pasitikejimas-demokratija-auga-bet-visuomenes-saviverte-lieka-zema/
