Turto bankas valdo apie 10 proc. (0,97 mln. kv. metrų) viso valstybės nekilnojamojo turto. Ar jis tarnauja mums visiems taip, kaip turėtų?
Per pastaruosius penkerius metus Turto bankas pardavė gerokai per pusę milijono (640 tūkst.) kvadratinių metrų įvairios paskirties patalpų. Natūralu, kad gali kilti klausimas – o gal neverta parduoti? Atsakymas yra vienareikšmiškas: tvarkome ir naudojame efektyviai arba siunčiame į aukcioną ir pardavę pildome biudžetą, nes antraip turėsime beprasmiškas priežiūros išlaidas. Per penkerius metus Turto bankas iš viešuosiuose aukcionuose parduoto turto surinko 200 mln. eurų. Dalis šių lėšų papildė valstybės biudžetą, o kita dalis – prisidėjo atnaujinant valstybės funkcijoms reikalingą nekilnojamąjį turtą.
Kasmet valstybės valdomo NT kiekis sumažėja keliais procentais. Tai ne atsitiktinumas, o kryptingo darbo rezultatas siekiant, kad valstybė prižiūrėtų tik tiek NT, kiek yra būtina jos funkcijoms atlikti. Šiemet, per 3 metų ketvirčius valstybės institucijos Turto bankui perleido dar 21,1 tūkst. kv. metrų nereikalingų patalpų, kurių didžioji dalis keliaus į aukcionus ir toliau pildys valstybės biudžetą.
Šiemet Valstybės kontrolė savo išvadose pabrėžė, kad daugelis biudžetinių įstaigų vis dar neturi motyvacijos mažinti užimamą plotą ir išlaidas jo priežiūrai. Tai svarbus signalas, nes Turto bankas valdo tik apie dešimtadalį viso valstybės turto, o likusius – įvairios įstaigos ir institucijos. Vadinasi, norint pasiekti proveržį, reikia bendros valios ir atsakomybės, o ne pavienių pastangų.
Kryptį diktuoja geroji praktika
Efektyvus valstybės turto valdymas nėra vien finansinis ar techninis klausimas. Tai – kultūrinis pokytis. Kiekvienas neišnaudojamas kvadratinis metras reiškia ne tik mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą, bet ir prarastą galimybę investuoti į tai, kas iš tiesų svarbu: gynybą, švietimą, sveikatos paslaugas ar kultūrą ir automatiškai – geras valstybės tarnautojų darbo sąlygas moderniose patalpose.
Galime džiaugtis, kad gerieji pokyčiai vyksta, tačiau jų reikia dar daugiau. Pažvelkime į kelis pavyzdžius.
Štai Turto bankas, pagal rinkos tendencijas taikydamas hibridinį darbo modelį, iš dviejų biurų persikėlė į vieną naują, kuriame užtikrinama 60 proc. stacionarių darbo vietų. Šis žingsnis leido optimizuoti darbo erdves ir padeda išvengti situacijų, kai darbo vieta lieka tuščia.
Regionuose taip pat kuriame gerus pavyzdžius. Anykščiuose po vienu stogu įsikūrė beveik visos valstybės įstaigos, Alytuje – net keturiolika jų, o Kaune – septynios. Tokie pokyčiai leidžia taupyti, efektyviau prižiūrėti pastatus, geriau išnaudoti erdves. Labai svarbu, kad po vienu stogu sutelktos valstybės institucijos padeda žmonėms gauti paslaugas patogiau, vienoje vietoje, kartu stiprėja bendruomeniškumas ir pačių institucijų bendradarbiavimas.
Vertę įrodo sutaupymų rodikliai
Įsibėgėjanti gera tendencija yra nenaudingo ploto valstybės institucijose mažinimas. Prieš penkis metus vienam valstybės darbuotojui vidutiniškai tekdavo 22 kv. metrai, o 2024 m. šis skaičius sumažėjo iki 19,73 kv. metrų. Tikslas – iki 2030 m. pasiekti 16 kv. metrų vienam darbuotojui tenkančio ploto, kartu taikant hibridinį darbo organizavimo būdą.
Esu tikras, kad šis patalpų ploto, tenkančiam vienam darbuotojui, sumažėjimas ne pablogins, o, priešingai, pagerins darbo sąlygas. Šiuolaikiškuose valstybės įstaigų biuruose didelius kabinetus keičia šiuolaikiškos poilsio erdvės, o susitikimų salės suprojektuotos taip, kad atitiktų poreikį.
Kiekvienas sutaupytas kvadratinis metras taip pat reiškia maždaug 50-100 už energiją, valymą ir pastato priežiūrą nesumokėtų eurų. Žinoma, priežiūros kaina kasmet kinta, dėl ekonominių veiksnių. Pasitelkime paprastą pavyzdį – 2021 m. Turto banko centralizuotai valdomo turto portfelis sudarė apie 665 tūkst. kv. metrų. Nuo to laiko iki šių metų šį portfelį jau pavyko sumažinti per 12 proc., o iki 2027-ųjų planuojama jį sumažinti iki 17,6 proc. Šie pokyčiai turi apčiuopiamą naudą, nes centralizuotai valdomo turto mažinimas gali padėti valstybei sutaupyti nuo 6 iki 12 mln. eurų per metus, o kai kuriais atvejai, ir dar daugiau.
Pokytį skatina ne tik skaičiai
Efektyvus NT valdymas remiasi ne tik skaičiais. Tyrimai rodo, kad darbo aplinkos ergonomika ir tvarumas tampa vis svarbesni ir darbuotojams, ir darbdaviams.
Turto banko iniciatyva pavasarį atliktas „Spinter“ tyrimas parodė, kad maždaug penktadalis žmonių mieliau rinktųsi tokį darbdavį, kuris investuoja į tvarumą ir yra socialiai aktyvus. Palyginkime: ankstesniais metais panašiuose tyrimuose tvarumą ir socialinę atsakomybę pažymėdavo tik maždaug kas dešimtas apklaustasis. Tai aiškus ženklas, kad NT vystytojai turi atliepti šiandienius poreikius, tačiau kartu įžvelgti, kas bus aktualu po penkerių metų ar dar vėliau.
Energijos vartojimo efektyvumas yra dar viena sritis, kurioje matomi ryškūs pokyčiai. Atnaujinti pastatai naudoja iki 40-60 proc. mažiau energijos, o diegiant atsinaujinančiosios energijos sprendimus ir automatizuotas sistemas sutaupoma dar daugiau. Štai 2024 m. nutolusios ir ant Turto banko stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino daugiau nei 3 mln. kilovatvalandžių elektros ir leido sutaupyti 253 tūkst. eurų. Automatizuotos sistemos pernai padėjo sutaupyti dar 182 tūkst. eurų. Šiandien visi Turto banko pastatai aprūpinti tik žaliąja energija.
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad 39 proc. centralizuotai valdomo valstybės turto vis dar yra blogos būklės. Tai yra iššūkis, tačiau kartu – ir galimybė. Mūsų tikslas, kad šis rodiklis iki 2034 m. sumažėtų iki 15 proc. Tam pasiekti planuojame investuoti apie 590 mln. eurų.
Valstybės turto valdymo kokybė atspindi viešojo sektoriaus brandą. Ar gebame elgtis su bendru turtu taip pat atsakingai, kaip su savu? Ar esame atviri naujovėms? Mano manymu, gerą valstybės turto valdymą šiandien lemia vertybės ir jas atspindintys sprendimai – dalintis erdvėmis, kurti ergonomiškas darbo vietas, dirbti lanksčiau, efektyvinti pastatus, juos išmaniai prižiūrėti ir, svarbiausia, kurti pokyčius, o ne jų bijoti.
