Ar Lietuva tapo biurokratijos „pirmūne“? Atrodo, kad valstybė kasmet lenktyniauja, kas pirmas užkraus verslui daugiau popierių, ataskaitų ir draudimų. Tik klausimas – kam to reikia ir ką tai duoda?
Darbo kodekso projektas – biurokratijos šedevras
Naujausias pavyzdys – Darbo kodekso pakeitimo projektas. ES direktyva dėl lyčių lygybės atlyginimų srityje (2023/970) reikalauja metinių duomenų tik iš didelių įmonių >100 darbuotojų. Lietuva gi nusprendė žengti dar toliau: projekte numatyta, kad visi darbdaviai turės kas mėnesį Sodrai pranešti kiekvieno darbuotojo dirbtas valandas, viešinti atlyginimus pagal lytį, rengti pasiaiškinimus dėl 5 proc. skirtumų. Ar tikrai turime būti „pirmūnai“ biurokratijoje?
Kitas pavyzdys – grynųjų pinigų apribojimai
Europos sąjunga tik nuo 2027 m. planuoja įvesti bendrą ribą gryniesiems atsiskaitymams – virš 10 000 eurų, o nuo 3 000 eurų bus reikalaujama tapatybės patikrinimo. Lietuva vėl nusprendė „pirmūnės kelią“ pasirinkti dar anksčiau ir griežčiau – jau dabar taikomas ribojimas atsiskaitymams grynaisiais nuo 4 000 eurų. Tai reiškia, kad tiek žmonės, tiek įmonės praranda daugiau laisvės nei daugelyje kitų ES šalių, nors direktyva tokio griežtumo dar nereikalauja. Vietoje to, kad sektume europinį standartą, Lietuva vėl įveda perteklinius suvaržymus, kurie ypač apsunkina smulkų verslą, regionus ir vyresnius gyventojus.
Pažiūrėkite į kaimynines šalis: Vokietijoje nėra jokių ribojimų atsiskaitymams grynaisiais, o Lenkijoje darbuotojas pats gali pasirinkti – gauti atlyginimą grynaisiais ar pavedimu. Kodėl mes nesilygiuojame į kaimynus? Kodėl Lietuvos valdžia užuot pasitikėjusi savo žmonėmis ir verslu, vis ieško būdų, kaip juos dar labiau užspausti?
MMA, mokesčiai ir biurokratija – trys viename
Įsigaliojo mokesčių reforma, vėl kalbama apie minimalaus atlyginimo kėlimą. Tačiau nė vienas politikas nepasako, kaip tuo pačiu mažins biurokratiją. Verslas gauna trigubą smūgį: augančius kaštus, perteklines ataskaitas ir nuolatines naujas prievoles.
Darbdaviui tai reiškia ne tik didesnes algas, bet ir papildomas išlaidas buhalterijai, naujų sistemų diegimui, konsultantams. Kiekviena nauja taisyklė tampa sanaudomis. Mažoms įmonėms, kurios neturi teisininkų ar didelių administracinių resursų, tai tiesiog nepakeliama našta.
Partneris ar kontrolierius?
Verslas nereikalauja privilegijų. Verslas reikalauja logikos. Jei jau keliame mokestines prievoles, bent sumažinkime administracines. Jei norime investicijų, mažinkime biurokratiją, o ne ją didinkime.
Verslas gali prisitaikyti prie pokyčių, bet jis neišgyvens, jei kiekvieną dieną vietoje darbo su klientais bus verčiamas dirbti valdininkų sekretoriumi.
Ar valdžia bent paklausė visuomenės nuomonės? Ar jūs turite žmonių sutikimą? Ar tokia perteklinė kontrolė buvo numatyta rinkiminėje partijų programoje? Ar už tai žmonės balsavo? Atrodo, kad sprendimai priimami tarsi verslas ir piliečiai būtų tik statistiniai vienetai, o ne realūs žmonės, kuriems tai tiesiogiai palies kasdienybę. Demokratija reiškia dialogą, o ne diktatą biurokratijos forma.
