Apie tai, kad Lietuvą jau kurį laiką aplenkia užsienio investicijos ir neturime jokių stambesnių projektų, įspėjimų buvo jau senokai. Praėjusią savaitę „Investuok Lietuvoje“ paskelbti duomenys tai dar sykį patvirtino. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuva pritraukė 13 projektų. Pernai tuo pačiu metu jų buvo 22, taigi beveik perpus daugiau.
Planuojamų sukurti darbo vietų skaičius taip pat krito dvigubai – nuo 1200 pernai iki 661 šiemet. Tačiau net ne šie skaičiai nuteikia nykiausiai. Šiemetinių investicijų į ilgalaikį turtą dydis tėra 15 mln. eurų – beveik 16 kartų mažiau, palyginti su ankstesniais metais, kai investicijos siekė 239 mln. eurų.
Suprantama, kad tokio kritimo priežasčių yra ne viena. Ir taip, visai Europai vis prasčiau sekasi konkuruoti dėl investicijų. Tačiau esu tikras, jog tai, kad Lietuva persikrausto į pasaulio investicijų žemėlapio paraštes, lemia ne vien geopolitinė įtampa, makroekonominės slinktys ir pašonėje vykstantis karas.
„Investuotojų forumas“ daugybę kartų pabrėžė, kad investuotojai labai atidžiai renkasi, kur nukreipti savo išteklius. Jie sprendžia, atsižvelgdami į padėtį konkrečioje šalyje, jos politinės sistemos stabilumą ir teisėkūrą. Lietuvoje pastarąjį pusmetį vykusios karštligiškos diskusijos dėl mokesčių reformos, pasibaigusios įstatymais, kurie – kaip pripažįsta pati Vyriausybė – sulėtins ekonomiką, užsienio investicijų pritraukti tikrai nepadėjo. Ir čia kalbu dar labai diplomatiškai.
Apie tai aiškiai kalba ir patys investuotojai. „Ernst & Young“ atlikto investuotojų tyrimo duomenimis, Lietuvoje investuojantis verslas pirmiausia tikisi didesnio mokesčių sistemos nuspėjamumo, stabilumo ir mažesnių – o ne didesnių – mokesčių.
Jau prieš metus atrodė, kad prasčiau kažin ar gali būti. Pasirodo – gali. Investicijų kreivė atkakliai sminga žemyn. Nenoriu būti pesimistas, bet nuojauta kužda, kad netrukus matysime ir dar nykesnių rodiklių. Bet leisiu sau pabūti ir optimistu: gal šios tendencijos padės mums visiems ištraukti galvas iš smėlio (arba iš ten, kur jas esame sukišę) ir pagaliau pradėsime ieškoti būdų nebe griauti, o kurti?
