Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2025 m. ketvirtį lyginant su tuo pačiu 2024 m. ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 3,2 proc. Tai – kiek lėtesnis augimas nei paskutinį 2024 m. ketvirtį kai Lietuvos ekonomika augo 3,9 proc., tačiau galima pasidžiaugti, kad kol kas Lietuvos ekonomika išlaiko įspūdingą plėtros tempą.
Nors pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP toliau sparčiai augo, tokį augimo tempą iš dalies lėmė ir techniniai veiksniai, o šalia gerų naujienų stebime ir kelis rizikos elementus, kurie gali turėti įtakos tolesnei Lietuvos ekonomikos dinamikai šiemet.
Pirmąjį 2025 m. ketvirtį prie Lietuvos BVP plėtros stipriai prisidėjo į eksporto rinkas besiorientuojanti pramonė. Pavyzdžiui, šių metų kovą, atmetus naftos segmentą, metinis gamybos augimas Lietuvos pramonėje siekė 7,6 proc. ir buvo sparčiausias nuo pat 2022 m. spalio mėnesio. Tačiau prie tokio Lietuvos pramonės spurto akivaizdžiai prisidėjo avansinis euro zonos pramonės įmonių eksportas į JAV, ir tai puikiai matosi Lietuvos pramonės rodikliuose. Pavyzdžiui, kovą tarifams imliuose Lietuvos pramonės sektoriuose metinis gamybos augimas siekė 8,2 proc. ir buvo sparčiausias per 2 metus. Tačiau JAV įmonėms prisipildžius sandėlius europietiška produkcija, antrą ketvirtį euro zonos eksporto apimtys į JAV kris, ir tai atitinkamai ribos ir Lietuvos pramonės apsukas. Kitaip sakant, tarifų grėsmė teigiamai paveikė Lietuvos ir euro zonos eksportuotojus pirmą šių metų ketvirtį, bet antrą ketvirtį įtaka jau bus neigiama.
Panaši situacija yra ir vidaus rinkoje: iš vienos pusės, pirmą ketvirtį mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje stabiliai augo, o mažmeninės prekybos apimtys panaikinant kainų įtaką jau keliais procentais viršija postkovidinį piką. Tačiau iš kitos pusės, neapibrėžtumas dėl mokesčių reformos ir tarifų jau akivaizdžiai stumia žemyn Lietuvos vartotojų optimizmą. Balandį Lietuvos vartotojų pasitikėjimas buvo prasčiausias per pusantrų metų ir jau buvo neigiamas. Lietuvos vartotojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas balandį buvo prasčiausia per kiek daugiau nei 2 metus. Lietuvos vartotojų pasitikėjimas mažėja jau kurį laiką ir greitu metu gali virsti į kuklesnį vidaus vartojimą.
Galų gale, pirmą ketvirtį turėjome spurtą tiek NT paskolų, tiek ir NT sandorių rodikliuose, kas rodo, kad pirmą ketvirtį pagaliau sulaukėme teigiamo pingančių paskolų poveikio NT ir statybų rinkai. Tačiau Europos Komisijos duomenys rodo, kad Lietuvos NT įmonių nuomonė apie paklausos perspektyvas pradėjo po truputį mažėti – kitaip sakant, vien pingančių paskolų gali neužtekti, kad Lietuvos NT rinka palaikytų tolesnį spurtą, reikia ir vartotojų pasitikėjimo, o jis mažėja.
Prognozuojame, kad per visus 2025 m. Lietuvos BVP išaugs 2,6 proc., tačiau lyginant su paskutine makro prognozių iteracija, apkarpėme Lietuvos BVP augimo prognozę 0,3 proc. punktais, t.y. 2024 m. pabaigoje tikėjomės, kad 2025 m. Lietuvos BVP išaugs 2,9 proc. Taigi, ir toliau manome, kad šiemet Lietuvos ekonomika išlaikys augimą, tačiau tarifų sąlygojamas neapibrėžtumas ir rizikos dėl tolesnės pasaulio ekonomikos trajektorijos skatina mus kiek sumažinti optimizmą dėl Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvų. Labai tikėtina, kad pirmas 2025 m. ketvirtis Lietuvos ekonomikai buvo geriausias, o ateityje BVP augimas sulėtės.
