Statybų rinka per pastaruosius keletą metų reikšmingai pasikeitė ir sparčiai keičiasi toliau. Šie pokyčiai lemia ne tik pastebimai besikeičiančią statybų kokybę ir kainą, bet ir prisideda formuojant tokius plačiajai visuomenei aktualius aspektus, kaip aplinkos apsauga, darbo rinka, skaitmenizacija.
Šiame tekste nusprendžiau pirmą kartą koncentruotai apžvelgti svarbiausias tendencijas, kuriomis pirmąjį šių metų pusmetį gyveno statybų industrija Lietuvoje ir pasaulyje.
Skaitmenizacija keičia procesus
Jau tikriausiai visi esame girdėję bei vienaip ar kitaip susidūrę su tokiais įrankiais kaip BIM (Building Information Modelling) ar CMS (Construction Management System). Tai – 3D virtualaus modeliavimo pagalba projektavimo detalumą, tikslumą ir viso proceso valdymą iš esmės keičiantys sprendimai, kuriuos jau ne vienerius metus naudojame ir Lietuvoje.
Visgi iki šiol projektai, kuriuose skaitmenizacija buvo taip toli pažengusi, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje dėl savo kainos ir specifinių žinių poreikio buvo gana reti. Pastaraisiais metais jų naudojimas auga itin sparčiai ir didžioji dalis projektų jau yra kuriami BIM aplinkoje. Geras pavyzdys čia – Jungtinės Karalystės sprendimas visus valstybinius projektus, brangesnius nei 5 mln. svarų, nuo kitų metų įpareigoti statyti naudojant BIM 3D modeliavimą. Panaši tvarka, patikslinta šių metų pradžioje, galioja ir pas mus: BIM privaloma taikyti valstybei investuojant 3 mln ar daugiau eurų į pastatus, kvartalų atnaujinimą, taip pat – daugiau nei 5 mln į inžinerinius statinius.
BIM projektavimo etape jau atradome ir išmokome pritaikyti, tačiau technologinės galimybių ribos dar tikrai nėra pasiektos: šis įrankis gali būti labai naudingas ir statybos metu ir net statinio eksploatacijoje. Kol kas šiose srityse BIM rinka dar yra įdarbinusi mažai, tačiau esu tikras, kad 4D ar net 5D planai, skaitmeniniais sprendimais tikslumą bei efektyvumą užtikrinantys dokumentai, biudžetai, duomenų apdorojimas, grafikai ir kiti įrankio siūlomi sprendimai taps savaime suprantami jau artimiausiu metu.
Saugant gamtą – alternatyvos betonui
Mėginant sumažinti statybų sektoriaus ir statinių neigiamą įtaką aplinkai, itin didelės pastangos metamos betono alternatyvų paieškoms. Tradicinio betono gamyba lemia itin didelę CO2 taršą, nebeatitinkančią tarptautinių susitarimų.
Reikšmingos valstybinio ir privataus sektorių bei tarptautinių fondų investicijos į tyrimus pastaraisiais metais leido sukurti bio betoną, pagamintą iš atsinaujinančių medžiagų, tokių kaip dumbliai ir bakterijos, kurios žymiai sumažina anglies dvideginio išmetimą. Iškalbingas ir faktas, jog į kanadiečių vystomą betono gamybos metu išsiskiriantį CO2 surenkančią technologiją investuoja tokie vardai kaip Jeff Bezos ir Bill Gates.
Sparčiai populiarėja betono 3D spausdinimo technologija, leidžianti naudoti ekologiškesnes medžiagas ir sumažinti atliekas. Kiti novatoriški sprendimai apima perdirbto plastiko, kanapių betono ir pelenų naudojimą. Akivaizdu, kad tradicinį betoną ateityje statybose naudosime vis rečiau, o pradėti eksperimentuoti su naujovėmis esame pasiruošę jau šiandien, nors Lietuvoje kuriamų inovacijų pasiūloje kol kas nėra.
Europoje – nerimas dėl darbo jėgos trūkumo
Statybų rinka Europoje jau ne pirmus metus susiduria su reikšmingu darbo jėgos trūkumu, kuris, prognozuojama, ateityje dar labiau išaugs. Europos statybos bendroves vienijančių asociacijų tyrimai bei vertinimai rodo, kad beveik 40 proc. įmonių žemyne patiria sunkumų randant tiek kvalifikuotus darbuotojus, tiek – įvairių amatų specialistus, situacija ypač bloga tokiose valstybėse kaip Nyderlandai, Vokietija ar Švedija.
Iki 2030 metų rinkoje gali trūkti iki 3 milijonų darbuotojų. Pagrindinės to priežastys: senstantys, į pensiją išeisiantys specialistai ir jaunų juos pakeisti galinčių profesionalų trūkumas.
Jau dabar aktyviai diskutuojama, kad darbo jėgos trūkumas ateityje gali lemti nemažus iššūkius visai rinkai: projektų vėlavimus, didesnes sąnaudas ir neatliepiamą paklausą tiek gyvenamajam, tiek komerciniam NT. Todėl labai svarbu, kad tiek Europos, tiek Lietuvos mastu apie tai diskutuotume ir sprendimų ieškotume kartu.
Modulinė statyba gamyklose sprendžia dalį problemų
Vienas iš sprendimų darbo jėgos trūkumui – pastaraisiais metais itin sparčiai ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje auganti modulinė statyba. Pastatų komponentų gamyba gamyklose, kontroliuojamoje aplinkoje leidžia sumažinti darbo jėgos poreikį, lengviau pritraukti darbą gamykloje, o ne statybų aikštelėje po atviru dangumi mieliau besirenkančius specialistus ir trumpina statybos terminus, tai tampa išsigelbėjimu specialistų nerandantiems statytojams.
Be to, modulinė statyba užtikrina efektyvesnį tiek medžiagų, tiek energijos vartojimą, taigi, yra draugiškesnė aplinkai. Stebėdamas rinką, matau, kad ji įsigali tiek gyvenamųjų, tiek ir komercinių statinių statybose ir akivaizdu, kad ateityje tik augs. Apie modulinių namų populiarumo staigų augimą pastaruoju metu nuolat girdime ir Lietuvoje.
Mokomės skaičiuoti CO2 pėdsaką
Turbūt didžiausia aktualija ir naujovė mūsų rinkai – mokymasis skaičiuoti savo veiklos kuriamą CO2 pėdsaką. Pradėjome tai daryti jau prieš kurį laiką, ruošdamiesi artėjantiems pokyčiams reguliavime, mūsų komandai tai reiškė daugybę eksperimentų, skirtingų metodikų testavimo ir efektyvumo paieškų. Matome, kad duomenų sekimas ir analizė keičia suvokimą: galimybė tiksliai žinoti savo veiklos įtaką aplinkai verčia susimąstyti ir įkvepia komandoje alternatyvių, tvaresnių sprendimų paieškas.
CO2 poveikio skaičiavimas reiškia, kad turime įvertinti visas emisijas, susijusias su statybos procesu, įskaitant medžiagų gamybą, transportavimą ir statybos darbų metu išskiriamą anglies dvideginį. Akivaizdu, kad šiame procese itin svarbų vaidmenį užims duomenų apdorojimą užtikrinančios technologijos, į kurių diegimą Lietuvos bendrovės taip pat ėmėsi gausiai investuoti.
Tačiau jau dabar galima drąsiai teigti, kad CO2 skaičiavimas keis mūsų rinką: gebėjimas tiksliai įvertinti aplinkai daromą įtaką bei žalą, tikėtina, lems tiek besikeičiančiųs užsakovų, tiek ir mūsų pačių procesų ir medžiagų pasirinkimus.
Svarbu rinkoje aptarti ir įvertinti riziką, kad bendrovės gali rinktis kiek skirtingus skaičiavimo metodus, lemsiančius ir skirtingus rezultatus. Vienodas standartas leistų išvengti tiek klaidų, tiek manipuliavimo duomenimis.
Išaugusi konkurencija – galimybė užsakovams
Visi statybų rinkos dalyviai pastebėjo pastaraisiais metais dėl geopolitinių bei ekonominių turbulencijų sumažėjusį privačių statybos konkursų kiekį. Tai reiškia reikšmingai išaugusią konkurenciją, didesnį dalyvių kiekį konkursuose ir konkurencingesnius kainų pasiūlymus.
Šis laikotarpis – ne tik iššūkis, bet ir galimybė planuojantiems plėtoti vieną ar kitą projektą. Matant tokius reikšmingus artėjančius projektus, kaip „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla, Rūdninkų poligonas ir kiti valstybės inicijuojami karinės pramonės objektai, Nacionalinis stadionas, koncertų salė „Tautos namai“, „Akropolis Vingis“, „Darnu Group“ projektas Užusienyje, biurų, apartamentų, prekybos ir laisvalaikio zonų kvartalas „Horizontai“ Vilniaus centriniame verslo rajone, akivaizdu, kad išaugus pasiūlai konkurencija ir vėl netruks sumažėti, o kartu su ja – ir pasiūlymų konkurencingumas.
Matome, kad šiuo metu egzistuojantį galimybių langą jau pastebėjo ir renkasi išnaudoti dalis plėtotojų.
