Jei prieš dešimt metų asmeninių prekių ženklų vystymas (angl. personal branding) Lietuvoje buvo nepažįstamas ir nesuprantamas, šiandien tai yra dėstoma jau ne viename universitete, o kai kur studentai gali šį dalyką rinktis ir pirmame bakalauro studijų kurse. Jei asmeninių prekių ženklų vystymas įdomus ir vertingas atrodo pirmakursiams, kodėl jo prasmę ir reikšmę supranta ne visi vadovai?
Kelią grindžia smalsumas ir atvirumas
Stereotipiškai jaunesni žmonės yra smalsesni ir labiau linkę atvira širdimi nerti į naujas veiklas. Įgiję patirties ir patyrę nesėkmių, tampame atsargesni. Asmeninių prekių ženklų vystymas patyrusiems savo sričių profesionalams ir vadovams gali atrodyti nauja ir nepažįstama, todėl sunkiau prisileidžiama sritis. Siekiant pažinti šios veiklos teikiamas galimybes, būtinas smalsumas – tai pirmas dalykas, kurį iš jaunesnės kartos galėtų perimti vadovai.
Nors dauguma studentų dar nėra sukūrę savo verslo imperijų, jie pasižymi smalsumu, kuris ilgainiui atveria duris į norimus rezultatus. Svarbu – nelaukti tinkamo momento. Asmeninių prekių ženklų vystymo kontekste klasika yra tapęs 1997 m. Tomo Peterso parašytas straipsnis „Prekės ženklas Tu“ (angl. The Brand Called You), kuriame autorius teigė, jog kiekvienas žmogus yra prekės ženklas, nori to ar nenori. T. Petersas taip pat rašė, kad viskas gana paprasta – mes esame atsakingi už asmeninius prekių ženklus ir vieno kelio į sėkmę kuriant juos nėra, išskyrus tai, kad turime pradėti šiandien.
Motyvacija gali būti grįsta privalumais tiek asmeniui, tiek organizacijai
Pastebima, kad vadovai yra mažiau linkę įsitraukti į savo asmeninių prekių ženklų stiprinimą, jei nemato apčiuopiamos naudos. Tiesa ta, kad kartais užtrunka ne vieną mėnesį, kol įdedamos pastangos ima duoti vaisių.
Prieš kelerius metus Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad vadovai, jau įdedantys pastangų į savo asmeninių prekių ženklų stiprinimą, tai daro tiek dėl asmeninių privalumų, tiek dėl naudos organizacijai. Asmeninė motyvacija dažnai susijusi su tuo, kad vadovai nori būti matomi kaip savo srities ekspertai, nori dalintis patirtimi ir įkvėpti kitus, taip pat mato šį kanalą kaip nemokamą reklamą.
Motyvacija organizaciniame lygmenyje yra susijusi su tuo, kad matomi vadovų asmeniniai prekių ženklai leidžia padaryti ir organizacijų prekių ženklus labiau matomus ir stipresnius. Minėto tyrimo rezultatai parodė, kad vadovų asmeninių prekių ženklų vystymas yra tiesiogiai susijęs su organizacijos rezultatais rinkodaros, pardavimo ir žmogiškųjų išteklių srityse. Pavyzdžiui, pastangos leidžia didinti organizacijos matomumą ir stiprinti jos įvaizdį, pritraukti naujų klientų ir išlaikyti esamus bei pritraukti talentų.
Nors dauguma studentų dar neužima vadovaujamų pareigų, tačiau yra motyvuoti vystyti savo asmeninius prekių ženklus, nes supranta, kad tai jiems bus naudinga ateityje. Vadovams priežasčių tai daryti yra dar daugiau ir labiau apčiuopiamų.
Bendrieji principai tiek studentui, tiek vadovui tokie patys
Vieniems asmeninių prekių ženklų vystymas yra natūralus procesas, t. y. jiems nereikia mokytis, konsultuotis – jie intuityviai jaučia, kaip prisistatyti kitiems. Tačiau daugumai reikia patarimų ir supratimo apie bendruosius principus. Įdomu tai, kad tiek pirmo kurso bakalauro studentui, tiek 20 metų patirtį turinčiam vadovui bendrieji asmeninių prekių ženklų vystymo principai yra tie patys. Žmogus, visų pirma, turi suprasti, kokie jo asmeninio prekės ženklo stiprinimo tikslai, kas yra auditorija.
Tuomet svarbu išsigryninti, kaip norime save pozicionuoti, kaip ir kokiais kanalais tai iškomunikuosime. Taip pat svarbu pripažinti, kad be nuoseklumo įdedamos pastangos dažniausiai neatsiperka. Studentams paskaitų metu šiuos principus reikia įsiminti ir skirtingais formatais atsiskaityti, ko nereikia daryti vadovams. Tačiau pastarieji turėtų suprasti, kad be suvokimo, kaip prekės ženklas veikia, dažniausiai teigiami rezultatai pasiekti nebus.
Mažiau permąstymo ir daugiau atsparumo
Viena iš kliūčių, trukdančių vadovams nerti į asmeninio prekės ženklo stiprinimo paieškas, yra permąstymas (angl. overthinking). Per daug galvojant, gali apimti neryžtingumas ir neveiklumas, nes žmonės užstringa visų galimų scenarijų ir rezultatų analizės cikle. Tai gali sutrukdyti vadovams imtis ryžtingų žingsnių kuriant asmeninį prekės ženklą. Dažnai permąstymas susijęs ir su perfekcionizmu – tobulumo troškimu, dėl kurio siekiama nepasiekiamų standartų. Vadovai gali atidėlioti savo asmeninių prekių ženklų vystymą, nes bijo kritikos ar nesėkmės, laukia tobulo momento ar žinutės.
Studentai tuo metu kritikos paprastai mažiau bijo, nes turi mažesnį profesinės veiklos stažą ir yra patyrę mažiau nesėkmių. Tad natūralu, kad yra linkę mažiau svarstyti ir dvejoti. Iš jaunesnės kartos vadovams šiuo klausimu vertėtų pasimokyti atsparumo (angl. resilience) – tai padės išlaikyti pozityvų požiūrį, nepaisant sunkumų, ir susitelkti į ilgalaikius asmeninio prekės ženklo kūrimo tikslus. Pozityvus vadovų mąstymas gali įkvėpti auditorijai pasitikėjimo ir sustiprinti jų, kaip stiprių lyderių, įvaizdį.
Grįžtamojo ryšio paieškos
Vertingos informacijos apie tai, kaip sekasi vystyti savo asmeninius prekių ženklus, gali suteikti grįžtamasis ryšys iš auditorijos bei šios srities ekspertų. Tai padeda suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias, dar tobulintinas, puses. Studentai dažnai aktyviai ieško grįžtamojo dėstytojų ryšio, taip pat įsitraukia į mentorystės programas tam, kad patobulintų savo įgūdžius ir pagerintų rezultatus. Nors vadovui gali būti ne taip drąsu ieškoti pagalbos ir konsultacijų, tai ypač rekomenduotina, jei būtent tai ir yra trukdis pradėti stengtis dėl savo asmeninio prekės ženklo bei įkvėpti tai daryti ir komandą.
Dažnai sėkmės lydimi, tačiau skeptiškai į asmeninių prekių ženklų vystymą žiūrintys žmonės klausia: „Kam tos papildomos pastangos?“. Tačiau į šią sritį reikėtų žiūrėti kaip į galimybę kitų žmonių galvose kurti būtent tokį įvaizdį, kokio siekiame. Tai ilgainiui leis pasiekti norimų rezultatų – tiek asmeniniame, tiek organizacijos lygmenyje.
