Šiandienos technologijoms tobulėjant žaibišku greičiu, rinkoje atsiranda vis daugiau galimybių, kurios padeda modernizuoti įmonių infrastruktūrą ar prisideda prie efektyvesnio jų našumo. Tačiau itin spartūs pokyčiai šioje rinkoje organizacijoms sukelia ir nemažai iššūkių bei atskleidžia viduje vykdomų procesų spragas.
Prognozuoti, kaip tiksliai pasaulis atrodys 2030 metais – neįmanoma, tačiau jau šiandien pastebimos technologijų tendencijos leidžia suprasti, kokia kryptimi keliaus tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus organizacijos. Todėl svarbu aptarti rinkoje jau spėjusias įsitvirtinti technologijų naujienų galimybes bei jų pritaikymą ateities veiklose.
Dirbtinis intelektas – neatsiejama įmonių ateitis
Jau šiandien didelė dalis pasaulyje esančių organizacijų nebeįsivaizduoja savo kasdienybės be procesų automatizavimo, kuriame didelį vaidmenį užima dirbtinis intelektas (DI). Tai patvirtina dar praeitų metų vasarą „Microsoft“ greitas akcijų augimas, kai įmonė visam pasauliui pristatė dirbtinio intelekto galimybes. Susidomėjimas tokia technologija, žinoma, neaplenkė ir Lietuvos. Apie dirbtinio intelekto diegimo galimybes mūsų šalyje yra svarstoma labai rimtai. Apie tai diskutuoja tiek didesnių, tiek mažesnių įmonių vadovai ar savininkai. Tačiau net ir didesnės organizacijos, norėdamos pradėti išnaudoti DI galimybes, dažnai susiduria su nemenka problema – netinkama infrastruktūra tokios technologijos pritaikymui vidiniuose darbų procesuose.
Rinkoje atsirandant vis daugiau dirbtinio intelekto galimybių, jų įdiegimo procesai šiandien tampa iš dalies paprastesni. Viena tokių – kodo nereikalaujantis dirbtinis intelektas. Ši vis labiau populiarėjanti technologija leidžia įmonėms pačioms kurti sistemas ar jas automatizuoti neturint programavimo žinių. Žinoma, tokia technologija gali tinkamai pasitarnauti ne visų įmonių viduje, o spartus DI tobulėjimas ir galimybių gausa turi ir neigiamą pusę. Greitas naujų technologijų atsiradimas rinkoje sukelia didelių iššūkių įmonėms, su kuriais joms teks susidurti ir ateityje.
Pavyzdžiui, darbų procesuose pradėjus taikyti tam tikrą dirbtinio intelekto sprendimą, gali nutikti ir taip, kad labai greitai reikės jį atnaujinti. Todėl įmonės, galvojančios apie dirbtinio intelekto įdiegimą, turėtų šios technologijos siūlomas galimybes atsirinkti labai atidžiai ar net pagalvoti apie jų priežiūros perleidimą didesniems gamintojams, kurie padės su technologijų naujinimais susitvarkyti kur kas greičiau ir efektyviau.
Kuo svarbus daiktų internetas?
Dar viena aktyviai tobulėjanti technologija, kuri naudojama didelėje dalyje pramonės sričių visame pasaulyje – daiktų internetas. Jis taip pat sparčiai pradėjo plėstis ir Lietuvos rinkoje. Lietuvos įmonės savo darbų procesuose jau naudoja, pavyzdžiui, išmanius skaitiklius ar įrenginių techninę priežiūrą, kuri leidžia realiuoju laiku stebėti sistemų veiklų efektyvumą ar įvairius gamybinius procesus. Žinoma, daiktų interneto technologija sparčiai populiarėja ne tik gamybinių įmonių veiklose. Jau dabar galime pastebėti, pavyzdžiui, modernėjančias automobilių aikštelių parkavimo sistemas ar logistikos pramonės procesus.
Tačiau daugelyje sričių tokia technologija dar nėra pakankamai išnaudota. Ateityje daiktų internetą bus galima pritaikyti kur kas plačiau – kuriant išmaniuosius miestus ir, pavyzdžiui, modernizuojant tokių miestų kelių priežiūrą. Tai padaryti bus galima labai paprastai – autobusuose įrengiant kameras, kurios filmuos važiuojamąją dalį ir aktyviai kelininkams praneš apie kelių atkarpose esančius gedimus. Tokių technologijų įdiegimas ateityje leis ne tik žmonėms gyventi patogiau, bet sutaupyti ir pačioms savivaldybėms nemažai lėšų. Daiktų interneto privalumai pavers šią technologiją neatsiejama kasdienybės dalimi ne tik žmonių namų ūkiuose, bet bus aktyviai naudojama ir plačiuoju mastu.
Pokyčiai debesijos infrastruktūroje
Analizuojant šiuolaikinių technologijų tobulėjimą, pravartu aptarti ir debesų kompiuterijos daromą įtaką organizacijų veiklai. Jau šiandien daugelis įmonių neapsieina be tokios technologijos naudojimo ir didelę dalį savo duomenų kaupia debesyse. Tačiau ir šioje srityje jau galima rasti įvykusių pokyčių. Dar 2023 metais „Forbes“ prognozavo, jog net 84 proc. vidutinių ir didelių įmonių iki šių metų bus pasirinkusios kelių debesų kompiuterijos strategiją. Tokia naujovė debesų kompiuterijos srityje leidžia organizacijoms užtikrinti saugesnį duomenų saugojimo būdą.
Pavyzdžiui, jei viename debesyje atsirado sutrikimų ir įmonė nebegali pasiekti ten laikomų savo duomenų, naudodamasi kitu debesimi ji gali pasiekti savo duomenų kopijas ir taip nesustabdyti įmonėje vykstančių svarbių procesų. Kelių debesų strategiją jau taiko didžiausios pasaulio gamintojų organizacijos, tarp kurių „Microsoft“ ar „Amazon“, o jų pėdomis pasekė ir dalis Lietuvos organizacijų. Šiandien galime rasti įmonių, kurios, naudodamos kelių debesų infrastruktūrą, užtikrina didesnę laivę ir galimybes rinktis organizacijos procesų vystymui geriausius sprendimus. Todėl galima teigti, kad kelių debesų strategijos privalumai ateityje paskatins ir daugiau įmonių pereiti nuo vieno prie kelių debesų infrastruktūros.
Ar kibernetinis saugumas taps prioritetu?
Šiuo metu galime pastebėti nemažai kibernetinių atakų valstybinių ir privataus sektoriaus lygmenyje. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo pastebėtas didelis kibernetinių atakų šuolis, todėl saugumo užtikrinimas šioje srityje išliks vienas svarbiausių prioritetų ir ateityje. Įmonės, norėdamos užtikrinti kibernetinį saugumą, turi ir turės skirti ypatingą dėmesį vidinių procesų parengimui, tinkamai įsivertinti diegiamų sistemų saugumo galimybes. Žinoma, Europos institucijos reguliuoja su kibernetiniu saugumu susijusius įstatymus ir pateikia nemažai rekomendacijų, kaip apsisaugoti nuo internetinių atakų, tačiau įmonės ateityje visgi turės būti dar labiau pasiruošusios bet kokiems netikėtiems scenarijams.
Ypač didelio dėmesio pareikalaus vis labiau populiarėjantis darbo iš namų modelis. Dirbdami namuose darbuotojai naudoja savo asmeninius įrenginius ar asmeninį interneto ryšį, o tai padidina riziką, kad įmonės informacija gali patekti į netinkamas rankas. Organizacijos, norėdamos išlaikyti tokį patrauklų darbo modelį savo viduje, turės diegti didesnes saugumo kontroles priemones, tobulinti vidines sistemas bei užtikrinti dar geresnį įmonės duomenų saugumą.
Taip pat organizacijos ateityje vis daugiau dėmesio turės skirti ir duomenų, esančių debesyse, saugumui. Neteisingai sukonfigūruoti debesijos nustatymai, gali tapti puikia galimybe duomenimis pasinaudoti internetiniams sukčiams. Todėl debesų kompiuterijos priežiūra ateityje taps neišvengiamu prioritetu.
