Šiandien minima Tarptautinė kovos su triukšmu diena. Ją inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“). Tarptautinė kovos su triukšmu diena minima kasmet paskutinį balandžio trečiadienį. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aktualią triukšmo problematiką, jo daromą neigiamą poveikį sveikatai, padėti efektyviau mažinti triukšmą. Kviečiame prisiminti, kada draudžiama triukšmauti ir kokia atsakomybė laukia už pažeidimus.
Kokią žalą sukelia triukšmas?
Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, jis žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Triukšmas sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan. Ilgalaikis triukšmo poveikis gali net sukelti rimtus sveikatos sutrikimus, tokius kaip širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, gali būti pažeidžiama klausa, sutrinka miegas, pablogėja atmintis ir dėmesio koncentracija. Didesnis nei 80 decibelų triukšmas sukelia klausos nuovargį, o ilgą laiką būdamas tokioje triukšmingoje aplinkoje žmogus gali ir visai apkursti.
Triukšmo ribojimai
Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos yra tam tikri apribojimai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas – nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas – nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto. Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais – nuo 22 val. iki 9 val.
Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad, yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama. Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“: dienos metu – 45 dB, vakaro metu – 40 dB, nakties metu – 35 dB. Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą. Be specialių matavimo prietaisų sudėtinga nustatyti triukšmo lygį, tačiau paprastai šnabždesys sukelia apie 30 dB, šaldytuvas – apie 40 dB, žmonių pokalbis – apie 60 dB, automobilis – apie 70 dB, plaukų džiovintuvas – apie 90 DB, policijos automobilio sirena – apie 120 dB triukšmą.
Reikėtų pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.
Daugiabučiuose namuose įsikūrusių įmonių (parduotuvių, barų, naktinių klubų ir kt.) ir įstaigų savininkai, esant gyventojų skundams ir policijos pareigūnams nustačius triukšmo ribinių dydžių viršijimus, privalo normalizuoti triukšmo lygį ir keisti triukšmo šaltinio naudojimo laiką.
Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinį naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Už skleidžiamą triukšmą yra baudžiama
Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.
Nors ANK nėra viešosios vietos apibrėžimo, teismų praktikoje viešoji vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.
Nesant viešos tvarkos apibrėžimo, praktikoje susiduriama su problema – ką laikyti viešąja vieta. Įdomu, jog praeitų metų rudenį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje nurodė, jog kaimiškoje vietovėje karvių melžimas melžimo aparatu yra įprasta ūkininkavimo veikla ir ji nelaikytina viešosios tvarkos pažeidimu. Byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp iš miesto atsikrausčiusių žmonių ir ūkininkų, dėl anksti ryte (apie 6 val.) karvių melžimo aparatų skleidžiamo garso. Teismas nurodė, kad jei ūkininkas melžimo aparatą įjungtų, pavyzdžiui, nakties metu tikslingai, siekdamas ne melžti karves, bet specialiai trikdyti kaimynų ramybę, būtų galima konstatuoti, jog yra trikdoma asmenų ramybė.
Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios gali būti įrodomos garso lygio matavimo prietaisų rodmenimis. Todėl policijos pareigūnai atvykę pagal iškvietimą dėl keliamo triukšmo, visais atvejais pirmiausiai stengiasi nustatyti triukšmo šaltinį.
Be to, pažeidimu laikomas ne tik toks triukšmas, kuris viršija skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius, bet ir yra erzinantis, nemalonus, nepakeliamas, nuolat girdimas ir trukdo gyventojų rimtį. Tačiau kaimynams nereikėtų piktnaudžiauti ir skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio garso triukšmo, girdimo iš jų buto, pavyzdžiui, vaikų verkimo, vaikų keliamo triukšmo žaidimų metu, buities prietaisų naudojimo, kurie skleidžia triukšmą, nes tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas, t. y. savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai.
Paminėtina ir tai, kad jei atvykus pareigūnams triukšmo negirdėti, jie apklausia kaimynus, ieško asmenų, galinčių paliudyti triukšmo buvimo faktą ir šaltinį, kadangi viešosios rimties trikdymo pažeidimo įrodinėjimas lygiai taip pat galimas, remiantis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Gresia baudos
Nuobaudos skiriamos remiantis ANK 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų. Už šiuos administracinius nusižengimus, jeigu jie buvo padaryti viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas ir draudimas lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose nuo 1 mėnesio iki vienų metų.
Atsižvelgiant į tai, kad triukšmas sukelia žalą žmogaus sveikatai, ANK 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 140 iki 600 eurų.
Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute. ANK 48 straipsnis už LR Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą užtraukia baudą nuo 100 iki 600 eurų, už tokį nusižengimą, padarytą pakartotinai – nuo 500 iki 1000 eurų.
Kur kreiptis dėl kaimynų keliamo triukšmo?
Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112. Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Jei gyvenimo sąlygų pablogėjimas yra susijęs su ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių triukšmo šaltinių keliamu triukšmu, gyventojai dėl triukšmo gali kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Triukšmo prevencija
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas – užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.
Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant.
Be to, vidaus tvarkos taisyklės padeda ir prevenciškai – gyventojai matydami, kad kiti asmenys šių taisyklių laikosi, yra labiau linkę ir patys šių taisyklių laikytis.
