Azartinių lošimų įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintos teisės pateikti prašymą, apriboti savo galimybę dalyvauti lošimuose tikslas yra padėti asmenims, negalintiems suvaldyti savo potraukio lošti, t. y. negalintiems savarankiškai susilaikyti nuo lošimo proceso. Tai viena iš Įstatyme įtvirtintų lošėjų apsaugos priemonių, tačiau ši apsaugos priemonė ne visais atvejais yra veiksminga, kadangi Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai asmenys, nepaisant pateiktų prašymų, įleidžiami į azartinių lošimų namus arba jiems suteikiama teisė dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Tokiu būdu jiems suteikiama galimybė lošti ir pralošti pinigus.
Prašymai neleisti lošti registruojami registre
Įstatymas įtvirtina kiekvienam asmeniui teisę savanoriškai pateikti prašymą Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros tarnyba) arba lošimų organizatoriui neleisti jam lošti tiek lošimo vietose, tiek nuotoliniuose lošimuose. Prašymą galima pateikti elektroniniu būdu portale „Elektroniniai valdžios vartai“ tiesiogiai prisijungus ir užpildžius nustatytos formos prašymą, atvykus į Priežiūros tarnybą arba lošimo organizavimo vietoje, kurioje būtų sudaryta galimybė prisijungti prie portalo „Elektroniniai valdžios vartai” bei užpildyti tokį prašymą. Toks asmens prašymas neleisti lošti lošimo vietose ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose yra registruojamas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre.
Atkreiptinas dėmesys, jog asmens prašymas turi atitikti Įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Be to, kiekvienu atveju asmuo, kuris planuoja pateikti minėtą prašymą turi apsvarstyti, kokiam laikotarpiui jis prašys apriboti savo dalyvavimą azartiniuose lošimuose. Įstatymas įtvirtina, kad prašyme nurodomas laikotarpis negali būti trumpesnis nei 6 mėnesiai. Tuo atveju, jeigu asmuo neišreiškia savo valios dėl termino, yra taikomas 2 metų terminas nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos.
Visgi net ir toks prašymas, kuriame asmuo apriboja savo teisę dalyvauti lošimuose, nereiškia, kad asmuo neturės teisės pakeisti savo nuomonės dėl dalyvavimo tokioje veikloje, kadangi Įstatymas įtvirtina asmenims tiek teisę atsiimti pateiktą prašymą anksčiau, tiek sutrumpinti prašyme nurodytą terminą. Svarbu tik žinoti, kad bet kurį iš minėtų veiksmų asmuo gali atlikti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos.
Pareiga neleisti lošti tenka lošimo namams (kazino)
Lošimų organizatoriai turi garantuoti, kad asmeniui, išreiškusiam valią nebūti įleistam į lošimų vietas ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, nebūtų sudaroma galimybė patekti į jas ir dalyvauti juose. Atitinkamai, nustačius, kad paslaugos teikiamos tokiam asmeniui, privalo nedelsiant nutraukti šios paslaugos teikimą ir pašalinti jį iš lošimo vietos. Viena vertus, Įstatyme nėra numatyta tokio įpareigojimo įgyvendinimo tvarka. Tai reiškia, kad lošimo organizatorius vidaus teisės aktuose pats privalo nustatyti efektyviausius asmenų, pateikusių tokius prašymus, draudimo lošti kontrolės būdus, t. y. pasirinkti įgyvendinimo būdus ir priemones. Kita vertus, nepaisant to, kad Įstatymas neįtvirtinta įpareigojimo įgyvendinimo tvarkos, lošimų organizatoriui Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato specifinius reikalavimus:
1) patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu, kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu suma viršija 1 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu);
2) patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus, tapatybę ir jį registruoti.
Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog lošimo organizatorius privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus, tapatybę, nustatyti, ar jis nėra pateikęs prašymo neleisti lošti (t. y. patikrinti informaciją, esančią Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre) ir atitinkamai – jį registruoti arba, jeigu asmuo yra pateikęs prašymą neleisti jam lošti, užtikrinti, kad toks asmuo nepatektų į lošimo namus ir jam nebūtų sudaroma galimybė dalyvauti tokiuose lošimuose.
Nepaisant Įstatyme įtvirtintų reikalavimų – gali būti panaikinta licencija
Kaip minėta, lošimo organizatorius Įstatymas įpareigoja užtikrinti, kad asmuo pateikęs prašymą, neleisti jam dalyvauti lošimuose tam tikrą laikotarpį, nebūtų įleidžiamas į lošimo namus. Šio Įstatyme įtvirtinto reikalavimo laikymosi kontrolę ir priežiūrą atlieka Priežiūros tarnyba. Nustačius, kad lošimų organizatorius nesilaiko Įstatyme įtvirtintų reikalavimų Priežiūros tarnybos direktorius sprendimu gali nuspręsti taikyti poveikio priemones, t. y. gali skirti įspėjimą apie galimą licencijos sustabdymą ir skirti baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną bendrovės padarytas pažeidimas tęsiamas, baudą, jeigu sprendimo taikyti poveikio priemonę priėmimo dieną bendrovės pažeidimas nutrauktas, taip pat gali sustabdyti arba panaikinti licencijos organizuoti lošimus galiojimą. Tai reiškia, kad lošimų organizatoriui gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Priežiūros tarnybos direktorius, priimdamas sprendimą, taikyti konkrečią poveikio priemonę turi įvertinti atsakomybę lengvinančias (pavyzdžiui, bendradarbiavimą su Priežiūros tarnyba patikrinimo metu) ir sunkinančias aplinkybes (pavyzdžiui, nebendradarbiavimą arba kliudymą atlikti patikrinimą). Tais atvejais, kai Priežiūros tarnyba nustato, kad egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, gali netaikyti poveikio priemonių, t. y. esant mažareikšmiui Įstatymo pažeidimui, nedarančiam esminės žalos Įstatymo saugomiems interesams arba Įstatyme nustatyto reikalavimo nesilaikymas ar netinkamas laikymasis gali būti pašalintas ir kitomis priemonėmis.
Priežiūros tarnyba lošimo namams (kazino) gali skirti baudas
Pirmą kartą atlikus pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 0,1 iki 1 proc. praėjusių kalendorinių metų bendrųjų metinių pajamų (toliau – pajamos), (nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų atėmus lošėjams faktiškai išmokėtų laimėjimų sumą (toliau – suma)), bet ne mažiau kaip 6 000 eurų ir ne daugiau kaip 25 000 eurų.
Bendrovei, kuri per 1 metus nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsiteisėjimo dienos pakartotinai nesilaiko Įstatyme įtvirtinto reikalavimo, Priežiūros tarnyba gali skirti baudą nuo 0,5 iki 3 proc. pajamų (nuo sumos), bet ne mažiau kaip 12 000 eurų ir ne daugiau kaip 50 000 eurų.
Kiekvienu atveju Priežiūros tarnyba, skirdama baudą, turi įvertinti: pažeidimo pobūdį ir trukmę, dėl Įstatymo pažeidimų gautas pajamas, kitokią turtinę naudą, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, bendrovės kaltę, bendrovės padarytus ankstesnius Įstatymo pažeidimus, taikytas poveikio priemonės, patariamosios komisijos siūlymus ir kitas svarbias aplinkybes.
Kas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo?
Atkreiptinas dėmesys, kad lošimų organizatoriams už aukščiau minėtos Įstatyme įtvirtintos pareigos nesilaikymą gali kilti ne tik administracinė atsakomybė, tačiau ir civilinė atsakomybė. Tai reiškia, kad asmuo, kurio prašymas, neleisti jam lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, yra lošimų organizatoriaus ignoruojamas (t. y. asmeniui sudaroma galimybė lošti), tai gali būti pagrindas asmeniui kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kuri gali kilti dėl to, kad asmuo įleidžiamas į lošimo namus arba jam suteikiama galimybė dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, nepaisant jo pateikto prašymo neleisti jam lošti ir dalyvauti juose.
Kiekvienas asmuo, kuris pateikia tokį prašymą turi lūkestį tiek nebūti įleistas į lošimo vietas, tiek, kad jam nebūtų sudaroma galimybė dalyvauti tokiuose lošimuose nuotoliniu būdu. Kitu atveju, kai lošimo organizatorius šios Įstatyme įtvirtintos pareigos nesilaiko, pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis sąžiningai bei atlieka neteisėtus veiksmus. Be to, tarp lošimų organizatoriaus veiksmų ir kilusių pasekmių atsiranda priežastinis ryšys, t. y. jeigu lošimų organizatorius laikytųsi Įstatyme įtvirtintos pareigos, t. y. jeigu asmuo nebūtų įleidžiamas į lošimo namus arba jam nebūtų sudaroma galimybė lošti nuotoliniu būdu, asmuo nepraloštų pinigų. Kiekvienu atveju kreipiantis į teismą asmuo turi įrodyti lošimų organizatoriaus civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. įrodyti, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti tam tikrą pinigų sumą žalai atlyginti.
Taigi, lošimų organizatorius turi užtikrinti, kad į lošimų organizavimo vietas nepatektų asmenys, kurie yra pateikę prašymą, neleisti jiems lošti. Už minėto reikalavimo nesilaikymą lošimų organizatoriui Įstatymas numato administracinę atsakomybę. Visgi, kaip jau minėta, lošimų organizatoriui taip pat gali kilti ir civilinė atsakomybė.
