Verslas

2019.03.31 15:59

Investuotojas: prekyba akcijomis – tai žioplių ieškojimas

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.31 15:59

Investicinių fondų valdytojai pasidalino patirtimi, kaip reikia ir nereikia investuoti į akcijas bei kitus finansinius instrumentus. Anot jų, šis užsiėmimas tinka ne visiems, o uždirbti pasiseka tik 5–10 proc. investuotojų. 

Praėjusią savaitę vykusioje Lietuvos ekonomikos konferencijoje investicinių fondų valdytojai diskutavo apie tai, kokios investavimo taktikos yra naudojamos. Jie prasitarė, kad JAV akcijų rinka yra stipriai pervertinta, o norintiems pradėti investuoti priminė, kad uždirbti pavyksta tik patiems kantriausiems.

Investavimas – ne visiems

Investicinio fondo valdytojas Audrius Balaišis pastebi, kad, nors investavimas į finansinius instrumentus skamba labai populiariai, tai įrankis, kuris tinka ne visiems.

„Boksininkas Mike‘as Tysonas sakydavo, kad visi turi planą tol, kol negauna į nosį. Panašiai ir akcijų rinkoje. Pavyzdžiui, nusiperki akcijas, ir po 3 mėnesių jos nukrenta 50 proc. Žmonės nebegali užmigti. Jei akcijos per 3 mėnesius nukrito 50 proc., tai jam atrodo, kad per kitus 3 mėnesius jos nukris dar 50 proc., todėl žmogus skuba jų atsikratyti“, – nepatyrusių investuotojų klaidas vardina A. Balaišis. 

Anot jo, priimant investicinius sprendimus reikia vadovautis ne emocijomis, o šaltu protu ir remtis skaičiais bei analizės rezultatais. 

„Akcijų rinka trumpuoju laikotarpiu yra balsavimo mašina, kuri nustatinėja populiarumą. Tačiau ilguoju laikotarpiu akcijų rinka yra svarstyklės, kurios vertina vienos ar kitos įmonės finansinius rezultatus“, – sako A. Balaišis bei priduria, kad niekas nežino, kaip akcijų rinka pasikeis po mėnesio.

„Ką siūlau daryti, tai pasiimti skaičiuotuvą ir pasiskaičiuoti, kokia yra tikroji įmonės kaina. Jei kaina gera, reikia nusipirkti ir laukti“, – siūlo investuotojas.

Pasyvus ir aktyvus investavimas

Investavimo konsultantas Artūras Milevskis pastebi, kad investicijomis pradėję domėtis žmonės mano, jog yra auksinė taisyklė arba vienas kelias, kaip uždirbti investuojant, tačiau tokio sėkmės modelio nėra: „Vienu laikotarpiu veikia viena koncepcija, o kitu – kita“.

A. Milevskis pažymi kad yra dvi investavimo koncepcijos – aktyvi ir pasyvi. 60 proc. pasaulyje valdomo turto yra valdoma aktyviai, o 40 proc. pasyviai. Pastebima, kad pasyvus investavimo būdas išpopuliarėjo po 2008 metų finansų krizės, kai investuotojai pradėjo ieškoti saugesnių būdų investuoti.

„Pasyviai (investuoti – LRT.lt) reiškia, kad perku viską, kas yra prieinama įsigyti: pasaulio akcijas, pasaulio obligacijas, nekilnojamą turtą, auksą ir panašiai. Susidėlioju pyragą, kuris yra tinkamas pagal mano finansinį turtą. O Centrinio Banko prognozės, ar palūkanos didėja, ar mažėja, kaip keisis akcijų ar obligacijų pajamingumas, neturi veikti ilgalaikės strategijos. Proporcijos investiciniame fonde turi išlikti nepakitusios. Tai tokia filosofija, kai bandoma turėti drabužius, kurie tinka visiems metų laikams“, – sako investuotojas bei papildo, kad 80 proc. investuotojų turėtų rinktis būtent tokią strategiją, kadangi ji yra mažiausiai rizikinga.

Aktyvus investavimas yra kai iš 100 akcijų bandoma atsirinkti 10 pačių perspektyviausių. Tai yra tarsi bandymas aplenkti rinką. Tyrimai rodo, kad ilguoju laikotarpiu aktyviam valdytojui rinkos aplenkti nepavyksta ir yra patiriami nuostoliai, o pasiseka tik 5–10 proc. investuotojų.

„Nesakau, kad neįmanoma (uždirbti investuojant aktyviai – LRT.lt), bet pasyvios kryptys yra saugesnės“, – sako A. Milevskis. Jis priduria, kad nesvarbu, kokią investavimo formą pasirinksi, svarbu investuoti ne į vieną turto klasę, siekiant sumažinti rizikas.

Vienu ekonominiu laikotarpiu gali geriau sektis akcijų rinkai, nekilnojamam turtui, o kitu – auksui ar kitoms turto formoms. Taip pat nereikėtų tikėtis uždirbti daug ir greitai. 

Kokie ženklai svarbūs investuotojams?

Investicinio fondo valdytojas A. Balaišis sako, kad yra daug rodiklių, kuriais galima remtis prieš atliekant investiciją. Anot jo, siekiant išmatuoti JAV akcijų rinką, pravartu naudotis žymaus investuotojo Warreno Buffetto pateikta formule, kai akcijų rinkos kapitalizacija yra padalinama iš bendrojo vidaus produkto.

Jei gautas santykis yra apie 70–80 proc., tuomet pakankamai saugu investuoti pinigus. Jei rinkos kapitalizacija yra lygi šalies BVP, tuomet investuoti yra rizikinga, kadangi akcijų rinka gali būti pervertinta. Jei rodiklis siekia apie 140 proc., investuoti nerekomenduojama.

Prieš 2008 metų finansų krizę, W. Buffetto indeksas buvo 137 proc., o 2019 metų kovo 1 dieną šis indeksas perkopė rizikingą 140 proc. ribą.

Investuotojas A. Milevskis taip pat pritaria nuomonei, kad vertinant investavimui palankų laikotarpį, pravartu kliautis skaičiais ir labai atsargiai reaguoti į naujienas. Jis pats prasitaria, kad nekreipia dėmesio į tai, kur ir kas ką pasakė.

„Pavyzdžiui, Centrinis Bankas pakelia palūkanas. Rinka gali reaguoti skirtingai. Gali būti toks požiūris, kad jei pakėlė, tai todėl, kad ekonomika stipri, tačiau žmonės gali sureaguoti ir kitaip. Dėl to rinkoje kainos nuolatos svyruoja. Svarbu ne naujiena, o skaičiai. Tik jais remiantis yra daroma išvada“, – sako A. Milevskis

A. Balaišis pritaria, kad viešai prieinamą informaciją investuotojams reikia vertinti atsargiai.

„Naudingos ir nemokamos informacijos nebūna. Dažniausiai šneka tie, kurie nežino, o kurie žino – tyli“, – teigia investuotojas ir prasitaria, kad prieš perkant įmonės akcijas žiūri ne į makroekonomines prognozes ar BVP augimo tendencijas, bet ieško specifinės informacijos.

„Jei nori uždirbti iš akcijų rinkos, turi surasti žmogų, kuris nori uždirbti mažiau. Tada iš jo nupirkti pigiai ir parduoti bangiai. Tai yra žioplių ieškojimas. Mes ieškome jausmo, kai nusiperki ir žinai, kad jau uždirbai“, – sako A. Balaišis.

Anot jo, surasti pardavėją, kuris pasiryžęs pigiai parduoti akcijas, padeda trys kriterijai: kai pardavėjas yra panikoje, kai žinai daugiau informacijas, negu žino pardavėjas, arba kai pardavėjas priverstas parduoti dalį turto dėl finansinių sunkumų.

JAV rinką vadina pervertinta

Investicinės bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga siūlo investuoti į besivystančias rinkas, o nuo investicijų į Europoje veikiančias įmones siūlo susilaikyti.

„Dėti pinigus kažkur reikia, jei „neveikia“ Europa, reikia dėti kažkur kitur. (...). Besivystančiųjų šalių rinkos galėtų būtų geras pasirinkimas. (...). Matomos perspektyvos Rusijos rinkoje, teigiamai žiūrime į JAV akcijas. Žvalgomės, kur ekonomika gali augti, jei palūkanos nedidėja, jei nedarbas nedidėja, o atlyginimai auga, kaip šiuo metu yra JAV, tai trumpuoju laikotarpiu gali būti gera rinka“, – prasitaria J. Jurga.

Nors A. Balaišis ir mano, kad JAV akcijų rinka yra pervertinta, jis teigia, kad vis dar randa įmonių, kurios yra pigios. Anot investuotojo, JAV akcijų rinka vilioja dar ir tuo, kad įmonėse vyrauja didelis dėmesys į kapitalo grąžą, o investuotojas ten yra gerbiamas. Europos įmonėse investuotojas nėra toks svarbus.

Nors investuotojai JAV akcijų rinką trumpuoju laikotarpiu vertino palankiai, jie pastebi, kad akcijų kainos pokyčius gali lemti emociniai faktoriai, kuriuos sunku prognozuoti.

A. Milevskis pateikia pavyzdį, kada 2018 metais JAV įmonių pelnai didėjo 30 proc., tačiau akcijų kaina krito 10 proc., o kai kur net 20 proc.

„Visi prognozavo, kad 2018 metai akcijoms bus pelningi. Buvo prognozuota, kad įmonių pelnai didės 10 proc., bet didėjo 30 proc. Buvo prognozuota, kad akcijų rinka bus pelninga – nebuvo. Su prognozėmis nepataikė. Šiais metais analitikai tikisi, kad įmonių pelnai JAV augs 8–10 proc., o akcijos augs daugiau nei 10 proc.“ , – prognoze dalinasi A. Milevskis, tačiau pažymi, kad judėjimai akcijų rinkoje gali vykti nepriklausomai nuo įmonių rezultatų, kadangi žmones veikia psichologiniai faktoriai, kurie gali paskatinti išparduoti akcijas.

Toliau vardindamas regionus, kurie gali būti patrauklūs investicijoms, A. Balaišis pastebi, kad visada ieško rinkų, susiduriančių su problemomis.

„Pavyzdžiui, Turkijoje buvo kilusių ekonominių sunkumų. Turėjome ten investicijų ir jau dalį pardavėme bei gavome nemažą grąžą“, – sako jis.