Rusijai uždarius rinką maisto produkcijai iš Europos Sąjungos šalių verslininkai ieško išeičių. Pienininkai tikisi valstybės paramos, vaisių ir daržovių augintojams daugiausiai galvos skausmo kelia sandėliavimo problemos, o mėsininkai tikisi, kad bus įteisintas ritualinis skerdimas, kas leistų eksportuoti galvijų mėsą į musulmoniškus kraštus.
Rusijai uždarius rinką maisto produkcijai iš Europos Sąjungos šalių verslininkai ieško išeičių. Pienininkai tikisi valstybės paramos, vaisių ir daržovių augintojams daugiausiai galvos skausmo kelia sandėliavimo problemos, o mėsininkai tikisi, kad bus įteisintas ritualinis skerdimas, kas leistų eksportuoti galvijų mėsą į musulmoniškus kraštus.
Situaciją užsidarius Rusijos rinkai verslininkai penktadienį buvo atėję aptarti į Užsienio reikalų ministeriją.
Po susitikimo „Pieno žvaigždžių“ komercijos direktorius Eugenijus Budreika žurnalistams sakė, kad užsivėrus Rusijos rinkai jų bendrovė patirs nuostolių, tačiau jų dydžio neprognozavo.
„Bus nuostoliai, bet visada yra išeitis“, – nedaugiažodžiavo E. Budreika.
„Pieno žvaigždžių“ komercijos direktorius kalbėjo ir apie valstybės paramos svarbą šioje situacijoje.
„Reikia, kad būtų garantijos dėl paramos žemės ūkiui, dėl pieno miltų supirkimo, dėl sviesto, dėl intervencinių pirkimų“, – sakė E. Budreika.
Asociacijos „Vaisiai ir daržovės“ prezidentė Laimutė Grybauskaitė teigė, kad iš Lietuvos į Rusiją buvo vežamos kelios daržovių rūšys.
„Morkos turėjo gerą rinką ir kainą, taip pat svogūnai. Bulvių yra jau visus metus galiojantis draudimas – ir į Rusiją, ir Baltarusiją negalima išvežti“, – teigė L. Grybauskaitė.
Pasak asociacijos prezidentės, lietuviai yra pajėgūs labai daug ką ir patys suvartoti, pavyzdžiui, obuolių ir morkų pavasariop vis trūkdavo, tačiau yra susiduriama su sandėliavimo problema. „Ne visi ūkininkai turi kur tas prekes dėti“, – sakė L. Grybauskaitė.
Asociacijos prezidentė prognozavo, kad rinkoje susidarius pertekliui vaisių ir daržovių kainos didmeninėje rinkoje gali kristi, tačiau nebuvo tikra, ar ir mažmenininkai galutiniam vartotojui mažins kainą.
Kalbėdamas apie mėsininkų problemas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis minėjo, jog šio sektoriaus verslininkams svarbu, kad būtų baigti formalumai dėl gyvūnų gerovės reikalavimų derinimo.
„Manau kad Seimas sureaguos ir pirmame posėdyje tuos veiksmus atliks“, – sakė R. Krasuckis.
Bendrai situaciją maisto sektoriuje jis įvardijo kaip kebloką, tačiau jos nedramatizavo.
„Turėsime pagalvoti ir rasti būdų, kaip bent artimiausiu metu pradėti intervencinius pirkimus ir privataus saugojimo procedūras, kas leistų įmonėms toliau perdirbinėti tuos kiekius žaliavos, kurie šiandien yra“, – sakė R. Krasuckis.
Departamento direktorius patikino, kad Užsienio reikalų, Ūkio, Žemės ūkio ministerijos dės pastangas ieškodamos gretimų rinkų. Kaip galimus variantus jis paminėjo Vidurio Azijos Balkanų, Afrikos valstybes.
„Visi patirsime tam tikrų organizacinių pertvarkų, tačiau mūsų produktai yra geri ir jie ras vietą rinkose“, – patikino R. Krasuckis.
