Naujienų srautas

Verslas2026.11.12 13:13

Valys: „Orlen Lietuva“ mokesčio klausimą aptarėme su Lenkijos puse, laukiame jų vizijos

atnaujinta 13:32
00:00
|
00:00
00:00

Finansų ministras Taurimas Valys sako koncerno „Orlen“ įmonės šalyje apmokestinimo klausimą aptaręs su Lenkijos kolega, laukia jo vizijos dėl to, kaip šalis vertintų galimybes analogišką viršpelnio mokestį taikyti ir Lietuvoje. 

„Aš asmeniškai pirmadienį turėjau susitikimą su Lenkijos finansų ministru, apie tai kalbėjau – labai aiškiai pasakiau, kad jūs priėmėte tam tikrus sprendimus, jūs esate vieni iš lyderių, inicijuojant platesnį europinį sprendimą tuo klausimu (dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo – ELTA). Mes negalime ignoruoti to paties ir tikrai pasiliekame sau manevro teisę apie tai irgi kalbėti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė T. Valys.

„Tai mes susitarėme, kad Lenkijos finansų ministras grįš su savo tam tikra vizija ir įsivaizdavimu, nes mes matome tam tikrų ženklų, keliančių nerimą, iš šitos pusės, kurią gali paliesti šitas klausimas“, – tikino ministras.

Jau skelbta, kad dėl jau įvesto viršpelnio mokesčio Lenkijoje buvo kilęs politinis ginčas tarp Vyriausybės ir prezidento. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.

Pasak Lietuvos finansų ministro, iki šiol bendro sprendimo dėl mokesčio taikymo nepavyko priimti todėl, kad išsiskyrė ministrų nuomonės.

„Pagrindinis trukdis iki tol buvo vieningos pozicijos kabinete neturėjimas. Mes girdėjom kai kurių ministerijų, atsakingų už tarptautinius ryšius, nuogąstavimus ir jų poziciją, mes jos negalime ignoruoti“, – sakė T. Valys.

Parengti viršpelnio mokesčio schemą, kuri būtų taikoma Lietuvos energetikos sektoriaus bendrovėms, sutarė koalicinė taryba, valdantiesiems ieškant būdų didinti biudžeto pajamas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sakė, kad viršpelnio apmokestinimas į valstybės biudžetą galėtų papildomai įnešti iki 70 mln. eurų, tikino, kad potencialiai mokestis galėtų būti taikomas iki 10 šalyje veikiančių įmonių.

Finansų ministro teigimu, pirminiai skaičiavimai rodė, kad mokestis galėtų atnešti apie 50 mln. eurų, tačiau šie skaičiai gali būti didesni, be to, diskutuojama dėl to, kur papildomos lėšos galėtų būti nukreiptos bei kokiu laikotarpiu mokestį taikyti.

„Jeigu mes kalbame apie šitą klausimą, tai vienintelė logika yra (mokestį – ELTA) taikyti dabar, nes jau vasarą jis bus nebeaktualus. Tai visi puikiai tą suprantame, ir jeigu mes priimsime tam tikrus sprendimus, prisiimdami tam tikras teisines rizikas, tai, ko gero, bus logiškas sprendimas. Bet irgi mums reikia viską išsiaiškinti, įvertinti galimas pasekmes, rizikas ir grėsmes“, – akcentavo jis.

Siekiant papildyti biudžeto pajamas, valdantieji trečiadienį sutarė ir dėl kai kurių kitų mokestinių pakeitimų – azartinių lošimų, cukraus mokesčio, alkoholio ir tabako akcizų pokyčių.

2027 m. biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas.

Algirdas Sysas siūlo sumažinti galimą viršpelnio mokestį „Orlen Lietuvai“ arba jo iš viso neimti

Valdančiųjų koalicijos tarybai sutarus apmokestinti degalų gamybos įmonių, pirmiausia naftos perdirbėjos „Orlen Lietuvos“ viršpelnį, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako, jog Vyriausybė, anksčiau įsipareigojusi suteikti 54 mln. eurų finansinės paramos Mažeikių gamyklos modernizavimui, galėtų užskaityti šią sumą ir sumažinti mokestį įmonei arba jo iš viso neimti.

„Pirmiausia visgi reikėtų apsispręsti, kokiu keliu eiti, nes neužmirškit, kad Lietuva yra įsipareigojusi skirti berods 54 milijonus modernizavimui šitos įmonės. Kodėl nepasielgti taip, kad iš to viršpelnio jie (Vyriausybė – BNS) tą dalį skirtų modernizavimui. Nes dabar iš lenkų pusės aš girdžiu, kad jie sustabdys modernizavimą, tai ne pats geriausias dalykas. Jei įdėtų ir savo pinigus ir jeigu tas viršpelnis būtų panaudotas kaip mūsų įnašas į bendrą dalyką, tada galbūt mažiau įžeidimų būtų su Lenkija, mažiau reakcijų ir viskas judėtų“, – Seime žurnalistams aiškino socialdemokratas A. Sysas.

„Iš to, ką pateikė energetikos ministras Lukas Savickas, ten yra labai nedidelė suma. Iš to perviršio, viršpelnio, kurį galima būtų gauti (...). Jis kalbėjo apie 16–18 mln. Čia ne ta suma, apie kurią visi svajoja, kaip buvo su bankais (bankų solidarumo mokesčiu – BNS)“, – pridūrė politikas.

BNS žiniomis, 16–18 mln. eurų mokesčio būtų surenkama apmokestinus tik Lietuvoje „Orlen Lietuvos“ parduodamus degalus.

Kaip rašė BNS, Ekonomikos, finansų, energetikos ir aplinkos ministrai bei „Orlen Lietuvos“ vadovas pernai kovą pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo Vyriausybė įsipareigojo „Orlen Lietuvai“ suteikti 54 mln. eurų vertės finansinės paramos jos milijardinės vertės Mažeikių gamyklos modernizavimui.

A. Sysas vėliau BNS paaiškino, kad su „Orlen Lietuva“ galėtų būti atlikta paprasta užskaita.

„Jeigu čia yra viršpelniai, kuriuos reikėtų sumokėti į biudžetą, o po to iš Lietuvos biudžeto 54 milijonus mokėti „Mažeikių naftai“ („Orlen Lietuvai“ – BNS), tai gal galima susitarti ir užskaityti tokią sumą arba mažesnę sumą. Arba („Orlen Lietuva“ – BNS) nemokėtų iš viso, nes pagal Savicko visus skaičiavimus, tai čia yra labai nedidelė suma. (...) Savickas parodė skaičiavimus, koks pelnas per visą Europą, kokia tenka Lietuvai dalis ir iš tos dalies kiek tai gali būti viršpelnio – apie 16 milijonų“, – BNS aiškino Seimo narys.

„Paprasčiausiai, kad nedarytų jokių transakcijų ir nieko, susitarimo klausimas būtų“, – pridūrė A. Sysas.

„Aš manau, kad Vyriausybė ir ministerija turėtų toliau dirbti šita kryptim, kaip racionaliau (pasielgti – BNS) turint omenyje, kad visgi Lenkija yra mūsų strateginis partneris, kad nesugadintume santykių, kaip buvo prie vieno iš užsienio reikalų ministrų, kai mes dešimt metų išvis nevažiavom vieni pas kitus ir nesišnekėjom“, – žurnalistams aiškino A. Sysas.

Kęstutis Budrys: dėl viršpelnių apmokestinimo reikia bendrauti su partneriais, vertinti rizikas

Koalicinei tarybai sutarus laikinai apmokestinti degalų gamybos įmonių neplanuotą pelną, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kartoja, kad būtina įvertinti užsienio investicijų ir strateginių santykių aspektus, taip pat bendrauti su partneriais.

„Turime įsivertinti visus aspektus, nes čia yra taip pat ir užsienio investicijos, ir strateginiai santykiai su Lenkija. Puikiai prisimenu aplinkybes, kaip atsirado „Orlen“ bendrovė Lietuvoje, „Mažeikių naftoje“ ir visa tai turėti omeny vertinant ir taip pat bendrauti su partneriais, kad nepaliktume to izoliuotai klausimo. Mes tą ir padarysime“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė ministras.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi