Lietuvos gamtinių dujų sistemos operatorė „Amber Grid“ Latvijos valstybinei energetikos įmonei „Latvenergo“ neturi mokėti 105 tūkst. eurų su palūkanomis – maždaug 30 kartų daugiau, nei buvo atlyginta už sumažintus pralaidumus, dar kartą nusprendė teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas spalio 16 dieną paliko nepakeistą Vilniaus apygardos šių metų kovo sprendimą, kuriuo pastarasis atmetė „Latvenergo“ ieškinį ir pripažino, jog „Amber Grid“ tiksliai apskaičiavo ir pagrįstai Latvijos įmonei išmokėjo gerokai mažesnę kompensaciją už dujų perdavimo apribojimus 2023 metais – 3,5 tūkst. eurų.
„Apeliantės („Latvenergo“ – BNS) aiškinimas, jog ji turi teisę į kompensaciją dėl atsakovės („Amber Grid“ – BNS) taikytų apribojimų rezervuotiems dujų perdavimo pajėgumams yra nepagrįstas“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.
Be to, teismas pažymėjo, kad „Latvenergo“ savo reikalavimą grindė tik pajėgumų ribojimo faktu, tačiau neįrodinėjo, koks konkretus jos užsakytų dujų kiekis buvo apribotas.
Kaip rašė BNS, Latvijos įmonė ir Lietuvos operatorė 2022-ųjų rugsėjį pasirašė dujų perdavimo sutartį, tačiau „Amber Grid“ keliskart per metus ribojo dujų srautų pajėgumus dėl techninės priežiūros darbų.
Anot „Latvenergo“, dėl to įmonei faktiškai suteikta mažiau perdavimo pajėgumų nei ji rezervavo ir apmokėjo bei paprašė „Amber Grid“ kompensuoti skirtumą – 100 tūkst. eurų, 5,7 tūkst. eurų delspinigių ir palūkanas.
Tuo metu „Amber Grid“ teigimu, Latvijos įmonė kompensacijos sumą apskaičiavo neteisingai interpretuodama sistemos reguliavimą. Anot operatorės, kompensacija turi būti skaičiuojama kitaip – iš didžiausio tinklo naudotojo („Latvenergo“) pareikšto norimo transportuoti dujų kiekio atėmus jos patvirtintą jų kiekį. Pagal šią metodiką kompensuota 3,5 tūkst. eurų.
„Amber Grid“ taip pat aiškino, jog pajėgumus apribojo teisėtai, kadangi vykdė iš anksto paskelbtus planinius tinklo rekonstrukcijos darbus, be to, pagal įstatymus privalo užtikrinti, kad sistema būtų patikima ir saugi.
Tiek apygardos, tiek Apeliacinis teismas aiškino, kad „Latvenergo“ žinojo apie planinius dujų tinklo ribojimus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų galimai verslo žalai sumažinti ar jos išvengti bei vis tiek rezervavo pajėgumus. Teisėjai sutiko, kad kompensavus pagal „Latvenergo“ norimą metodiką įmonė nepagrįstai praturtėtų.
