Lietuvos paštui apskundus Ryšių reguliavimo tarybos (RRT) neva nesąžiningą universaliosios pašto paslaugos (UPP) nuostolių atlyginimo praktiką, RRT vadovė Jūratė Šovienė sako, kad kartu su nepriklausomu auditoriumi pastebėjo, jog bendrovė vietomis prašė kompensacijų net ir už nesuteiktą paslaugą.
Jos teigimu, Lietuvos pašto rinka yra itin konkurencinga, todėl kompensacija Lietuvos paštui už UPP – bazinį laiškų ir siuntinių tvarkymą – negali iškraipyti rinkos.
„Ką nepriklausomas auditorius pasakė, (...) kad iš pateiktų dokumentų negali įsitikinti kompensacijos pagrįstumu. Net rado tokių vietų, kur Lietuvos paštas neteikė paslaugos, bet paskaičiavo patirtą nuostolį. Įvertinę visus dokumentus pasakėme, kad pagrįsta tik 3,5 mln. eurų, visa kita nepagrįsta“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Šovienė.
„Ši paslauga yra valstybės remiama iš biudžeto, RRT turi pareigą labai atidžiai patikrinti, ar iš tiesų prašoma kompensacija pagrįsta. Kadangi rinka konkurencinga, kad (kompensacija – BNS) neiškraipytų konkurencijos rinkoje“, – teigė ji.
Kaip rašė BNS, Lietuvos paštas Regionų administraciniam teismui apskundė UPP apskaičiavimo metodiką ir taikymą, įmonės vertinimu, neatitinkančius Pašto įstatymo ir ES teisės bei neužtikrinančių aiškaus UPP finansavimo.
Lietuvos paštas anksčiau pranešė, kad dėl skirtingos ir nesąžiningos praktikos per pastaruosius trejus metus jam nebuvo kompensuota beveik 8 mln. eurų UPP nuostolių. Vien per 2024 metus bendrovė patyrė 5,16 mln. eurų nuostolį, tačiau RRT nusprendė kompensuoti tik 3,5 mln. eurų – beveik trečdaliu mažiau.
Lietuvos pašto vadovas Kastytis Valantinas pabrėžė manantis, kad įmonė pateikė korektiškus duomenis, o teismo procesą vadino „civilizuotu būdu išsiaiškinti ginčą“.
„Ginčo esmė ne pinigų suma, daugiau kalbame apie patį procesą ir jo metodiką. Duomenys, kuriuos teikia organizacija, validuoja reguliatorius ir paskui pagal tai apskaičiuoja kompensaciją, neatitinka to, kad kompensacija būtų pagrįsta“, – LRT radijui sakė K. Valantinas.
Savo ruožtu J. Šovienė aiškino, kad Lietuvos paštas gerokai daugiau pajamų gauna iš paslaugų rinkoje, o už UPP taiko didesnius įkainius – pavyzdžiui, siuntimas per pašto skyrių gali kainuoti 1,5–7 kartus daugiau nei per paštomatą.
„Lietuvos paštas turi siekti dirbti efektyviai ir nenuostolingai“, – dar teigė ji.
Pasak jos, dabartinė UPP kompensavimo tvarka yra griozdiška, o balandį RTT siūlė Susisiekimo ministerijai UPP tiekėją atrinkti konkurso būdu, pagal mažiausios pasiūlytos kainos principą.
Lietuvos pašto teigimu, tas pačias sąnaudas RRT vienais metais pripažįsta pagrįstomis, o kitais vertina kaip nepagrįstas. Bendrovė teigia ne kartą inicijavusi diskusijas su RRT siekdama sutarti dėl aiškios, sąžiningos metodikos, tačiau tarnyba nesutiko keisti situacijos, todėl bendrovė nutarė savo poziciją ginti teisme.
Tuo metu RRT sako, kad UPP nuostolių kompensavimo metodika atitinka Pašto įstatymą ir ES teisę.
BNS rašė, kad UPP iki šių metų pabaigos visoje šalyje nuostolingai teikia Lietuvos paštas. RRT siūlo jam už 2024 metus kompensuoti apie 3,5 mln. eurų patirtų nuostolių.
