Valstybės kontrolei paskelbus, kad Valstybės gynybos fonde 2025-ųjų pabaigoje liko nepanaudota 36 mln. eurų, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sako, kad rengiami pakeitimai, leisiantys fondo lėšų likutį perkelti į kitus metus.
„Tuos 36 mln. eurų kaip valstybė galėjome panaudoti. Dabar padarysime pakeitimus, matyt, reikės eiti į rudens sesiją dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo (pataisų – BNS), jei neužteks Vyriausybės nutarimų, ir padaryti lankstesnį perskirstymą, kad galėtume tuos pinigus perkelti į kitus metus“, – LRT radijui antradienį sakė K. Aleksa.
Valstybės kontrolė anksčiau gegužę pranešė, kad skubiems gynybos ir civilinės saugos stiprinimo projektams finansuoti skirtas Gynybos fondas yra nelankstus – nors pinigų fonde yra, tačiau dėl reglamentavimo jų panaudoti negalima laiku.
„Pats administravimo fondo mechanizmas yra pernelyg komplikuotas ir neužtikrina optimalaus turimo finansavimo išteklių panaudojimo skubiai ir greitai. Tai lemia keistų dalykų atsiradimą, pavyzdžiui, „Via Lietuva“ turėjo pasiskolinti projektui, kuris buvo finansuojamas iš Gynybos fondo, trūkstamus 4 mln. eurų, kurie fonde buvo“, – LRT radijui antradienį teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Savo ruožtu K. Aleksa teigė, kad projektai, kuriems skirtų Gynybos fondo lėšų pernai nespėta panaudoti, nenutraukti, būtų tęsiami pinigus perkėlus.
Jis pabrėžė, kad šie pinigai turėtų būti naudojami veiksmingiau, bet to daryti lanksčiai negalima dėl biurokratinių procedūrų gausos.
Gynybos fondą viceministras vadina „biudžetu biudžete“.
„Civilinei saugai pinigus gauname ir pervedame Vidaus reikalų ministerijai. Vidaus reikalų ministerija tada atsakinga, kaip įvykdomas uždavinys (civilinės saugos projektai – BNS), ji sudarinėja sutartis su savivaldybėmis. Be to, krašto apsaugos ministras dar turi sudaryti su savo subjektais (...), tai užima laiko“, – teigė K. Aleksa.
„Būtų žymiai lanksčiau, jei pinigai eitų tiesiog iš valstybės biudžeto be Gynybos fondo“, – dar kalbėjo jis.
Kontrolieriai nustatė, kad daliai institucijų metų pabaigoje trūko pinigų projektams ir teko keisti programų sąmatas, kai kuriais atvejais – skolintis projektams tęsti, o fondo pinigų negalima automatiškai naudoti tęstiniams projektams kitais metais.
Fondo ataskaitų auditas parodė, jog civilinės saugos stiprinimui iš suplanuotų 25 mln. eurų panaudota tik 2,48 mln. eurų: priedangoms – 1,34 mln. eurų, parengties didinimui – 1,15 mln. eurų, o sveikatos sistemos atsparumui didinti nepanaudota nė vieno euro.
Savivaldybės negalėjo gauti pinigų civilinei saugai – jie buvo skirstomi konkurso būdu, tačiau nebuvo tvarkos, kad finansavimas pirmiausia pasiektų savivaldybes, kur labiausiai trūksta priedangų.
Be to, ataskaitose trūksta aiškios informacijos apie beveik 297,5 mln. eurų panaudojimą – nenurodyta, kokia konkreti ginkluotė įsigyta, kokie objektai sukurti ar kokie pajėgumai sustiprinti.
Kontrolieriai Krašto apsaugos ministerijai rekomendavo keisti fondo finansavimo modelį, kad projektai būtų finansuojami laiku, o jų įgyvendinimas nepriklausytų nuo mokesčių surinkimo svyravimų.
