Pastaruoju metu stebint išaugusį gyventojų vartojimą, premjerė Inga Ruginienė sutinka, kad tai gali būti susiję su iš antrosios pensijų pakopos atsiimtomis lėšomis, tačiau tik iš dalies.
Ministrė pirmininkė tvirtino besidžiaugianti, kad žmonėms atsirado galimybė rinktis, kaip ir kokiu būdu taupyti bei ar likti antrojoje pensijų pakopoje.
„Per šį laikotarpį buvo ne tik pasitraukusiųjų, bet ir naujai sudarytų sutarčių“, – atkreipė dėmesį ji.
„Sodros“ duomenimis, antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas šiemet daugiausia atsiėmė jauni ir vidutines pajamas gaunantys asmenys.
Praėjusią savaitę II pakopos pensijų kaupimo bendrovėms pradėjus išmokėti gyventojų sukauptas lėšas, prekybininkai skaičiavo rekordiškai didelius pardavimus savaitgalį.
Pirkėjai aktyviai rinkosi įvairias prekių kategorijas, o didžiausią dalį sudarė televizoriai, kompiuteriai ir mobilieji telefonai. Savaitgalį taip pat reikšmingai augo pirkimai išsimokėtinai.
„Tai, kad žmonės daugiau vartoja, gali būti iš dalies susiję su antrosios pakopos pokyčiais, bet neatmeskime ir kitų priežasčių“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pasitraukus iš antrosios pensijų pakopos, žmonių sumokėtos įmokos ir investicinis rezultatas pervedami į banko sąskaitas, o valstybės ir „Sodros“ įmokų dalis grįžta į „Sodrą“ ir yra paverčiama pensijų apskaitos vienetais, kurie padidina būsimą pensiją.
Prašymus nutraukti kaupimą pensijų bendrovės nagrinėja pagal ketvirčius. Taigi, sprendimas priimamas pasibaigus ketvirčiui, o pinigai pervedami per pirmąsias dešimt kito ketvirčio darbo dienų.
Pavyzdžiui, jei prašymas pasitraukti pateiktas iki 2026 m. kovo 31 dienos (tarkime, sausio 19 dieną), sprendimas bus priimtas po kovo 31 d. (pasibaigus ketvirčiui), o lėšos bus pervestos iki 2026 m. balandžio 15 d.
LRT.lt primena, kad Lietuvoje veikiančių antros pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė nuo metų pradžios sumažėjo daugiau nei 4 milijardais eurų (41 proc.) iki 6,23 mlrd. eurų.
