Naujausi duomenys rodo, kad antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas šiemet daugiausia atsiėmė jauni ir vidutines pajamas gaunantys asmenys, informuoja „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje aptarta gyventojų elgsena atsiimant antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas.
V. Latvienės pateiktais duomenimis, per pirmąjį 2026 metų ketvirtį kaupimą nutraukė 515 tūkst. dalyvių, o jame liko 875 tūkst.
„Sumos, sugrįžusios į „Sodrą“, kurios buvo pervestos pensijų kaupimo bendrovėms iš „Sodros“ lėšų, ir valstybės skatinamoji dalis yra 1,3 mlrd. eurų. Dėl detalesnės informacijos – mes su ja dabar dirbame, analizuojame, kadangi iki balandžio 15 dienos yra terminas, iki kada bendrovės mums ją grąžina. Matome, kokios sumos grįžo ir kokių dalyvių“, – dėstė ji.
Traukėsi jaunimas
V. Latvienė teigė, kad didžiausias pasitraukimo dažnis buvo jaunų žmonių imtyje (tarp 25 ir 35 metų amžiaus).
„Kuo vyresnio amžiaus žmonės, tuo mažesnė pasitraukimo dalis“, – sakė ji.
Kalbant apie pajamas, daugiausia pasitraukė tų, kurių pajamos yra apie vidutinį darbo užmokestį.
„Kuo didesnės pajamos, tuo mažesnė dalis žmonių traukėsi iš kaupimo“, – nurodė V. Latvienė.
Viena „Sodros“ vadovių komentavo, kad kaupti senatvei pirmiausia turi būti suinteresuoti žmonės su mažesnėmis pajamomis, kad užsitikrintų orią senatvę.
„Iš kitos pusės – jaunam žmogui tai dar yra ateitis. Matome, kad ir nutraukę vėl pasirašo sutartis, vėl kaupia. Naujų sutarčių per pirmąjį ketvirtį pasirašyta apie 3 tūkst.“, – sakė ji.
Neturėjo precedento
Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas pridūrė, kad žmonės iš antrosios pakopos šiemet traukėsi ne tik dėl to, kad buvo atvertas langas, bet ir dėl kitų priežasčių.
„Buvo sudaryta galimybė atsiimti 25 proc. – tokių buvo 31 tūkst. Vidutinė atsiimta suma siekė 1,7 tūkst. eurų.
Taip pat buvo prašymų išmokėti visas sukauptas lėšas likus 5 ar mažiau metų iki pensijos. Šita grupė siekė beveik 25 tūkst., o vidutinė suma – beveik 5 tūkst. eurų.
Trečia dar nepaminėta grupė – žmonės, kurie pinigus išsiėmė dėl sunkios ligos ir kitų priežasčių. Tokių sutarčių – beveik 10 tūkst., o vidutinė atsiimta suma siekė beveik 8 tūkst. eurų“, – dėstė jis.
V. Cibo vertinimu, pensijų kaupimo bendrovės puikiai susidorojo su šia užduotimi ir tai rodo aukštą rinkos brandą.
„Turėjome abejonių dėl likvidumo, nes suma yra didžiulė. Iki tol neturėjome tokio precedento. Mūsų nuomone, viskas įvyko sklandžiai, su visais prašymus pateikusiais gyventojais yra atsiskaityta.
Antradienį buvo likusios tik kelios dešimtys žmonių, su kuriais dar nebuvo atsiskaityta. Tačiau trečiadienį bus jau su visais atsiskaityta“, – sakė jis.
Lietuvos bankas ketina toliau analizuoti minėtus duomenis ir vertinti reformos poveikį šalies ekonomikai.
„Turbūt gegužės viduryje galėsime detaliau pakomentuoti, koks yra poveikis rinkai. Birželio pradžioje numatyta finansinio stabilumo apžvalga, joje taip pat turėsime įžvalgų“, – sakė jis.
Žmonės prie bankomatų
V. Cibas taip pat pakomentavo tai, kur šiuo metu juda gyventojų atsiimti pinigai.
„Matome, kad daug pinigų yra išgryninama. Turbūt ir jums teko matyti žmones prie bankomatų. Nuo balandžio 8 dienos grynųjų pinigų poreikis yra du tris kartus didesnis nei 2025 metų vidurkis. Penktadienį jis buvo penkis kartus didesnis.
Tačiau ir čia tiek mūsų padalinys, tiek ir komerciniai bankai puikiai susitvarko. Didesnių trikdžių nėra ir visi žmonės, kurie nori išsiimti grynuosius pinigus, tai padaro“, – sakė jis.
Lietuvos bankas taip pat mato padidėjusį kitų sutarčių sudarymą.
„Investicinis gyvybės draudimas, trečioji pakopa – jų skaičius smarkiai auga. Apie vartojimą šiandien daugiau dar pasakyti negaliu, nes neturiu duomenų, bet iš žiniasklaidos ir iš viešos pardavėjų informacijos matyti, kad žmonės perka daugiau.
Dėl anksčiau laiko grąžinamų kreditų statistikos šiandien irgi dar neturiu, bet iš pokalbių su rinkos dalyviais irgi matoma tendencija, kad yra žmonių, kurie anksčiau laiko grąžina kreditus“, – teigė V. Cibas. Pasak jo, tos pačios tendencijos buvo matomos ir anksčiau panašią reformą įvykdžiusioje Estijoje.
Jo teigimu, remiantis dabartiniais duomenimis, reformos įtaka infliacijai Lietuvoje gali siekti apie 0,2 proc.
Galiausiai pranešėjas pasiūlė Seimui apsvarstyti, ar Lietuvoje turėtų likti galioti privalomo anuiteto įsigijimo reikalavimas.
„Galbūt reiktų žengti Estijos pavyzdžiu, kur privalomumo nėra. Žmogus yra laisvas, ar pasiimti tuos pinigus periodinėmis išmokomis“, – paaiškino jis.
Kritika antstoliams
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas ir pradžių padėkojo visoms su reforma dirbusioms šalies institucijoms, tačiau pakritikavo antstolius.
„Su jais procesas buvo labai archajiškas. Su kitais apsikeitimas duomenimis vyksta šiuolaikiškai ir efektyviai, o su jais – vis dar pavieniais konkrečiam žmogui siunčiamais dokumentais, atskirai įvardijama sąskaita, suma“, – pasakojo jis.
LIPFA antradienį pranešė, kad, praėjus 3 mėnesiams nuo pensijų reformos pradžios, antrojoje pensijų kaupimo pakopoje pensiją toliau kaupia 875 tūkst. dalyvių, o jų sukaupto turto suma siekė apie 6,2 mlrd. eurų.
Palyginimui – 2025 metų gruodžio 31 dieną antrosios pakopos fonduose kaupė 1,446 mln. gyventojų, o sukaupto turto vertė sudarė 10,6 mlrd. eurų.
Remiantis Lietuvos banko ir LIPFA duomenimis, šiuo metu kaupiančiųjų asmenų skaičius yra sumažėjęs 39 proc. (571 tūkst. asmenų), o turtas – 42 proc. (4,4 mlrd. eurų).
LIPFA informavo, kad iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti pateikusiems gyventojams bus išmokėta maždaug 2,9 mlrd. eurų. Vienas asmuo vidutiniškai atgaus apie 5,6 tūkst. eurų.
Tada „Sodrai“ bus pervesta apie 1,3 mlrd. eurų, jie virs apskaitos vienetais ir padidins senatvės pensiją ateityje.
Pinigus investuos
V. Latvienė dar papasakojo, kad šiuo metu jau keičiami „Sodros“ rezervinio fondo nuostatai, kad gauti 1,3 mlrd. eurų būtų kuo greičiau pradėti investuoti.
„Kad šią sumą kuo greičiau nukreiptume į rezervą, kad kuo greičiau pinigai būtų investuojami ir generuotų grąžą, nelaikant jų sąskaitoje. Puikiai suprantame, kad tai yra ir ateities įsipareigojimai. Vidutiniškai skaičiuojant, grįžusiems žmonėms tenka po 1,06 apskaitos vieneto“, – sakė ji.
