Kas ketvirtas iš antros pensijų pakopos išsiimti lėšas nusprendęs gyventojas ketina jas investuoti, rodo pirmadienį paskelbta apklausa.
„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad maždaug kas šeštas gyventojas yra pateikęs prašymą nutraukti kaupimą antroje pakopoje, 25 proc. nusprendusių atsiimti dalį sukauptų lėšų ketina jas investuoti į akcijas ar fondus.
Bankas teigia, kad nors tokie apklausos rezultatai rodo gyventojų planus santaupas skirti ne vien vartojimui, bet ir ateičiai, tačiau kartu tai didina riziką pakliūti į investicinių sukčių pinkles.
„Šie gana dažnai apsimeta investicijų konsultantais ar tarpininkais ir dažniausiai vilioja į netikras investicines platformas, naudodami reklamas socialiniuose tinkluose“, – teigia „Swedbank“.
Apklausos duomenimis, 16 proc. nusprendusiųjų atsiimti lėšas iš antros pensijų pakopos jaučia sukčių grėsmę.
Investicinis sukčiavimas – viena didžiausius nuostolius Lietuvoje sukelianti sukčiavimo forma. Pinigų plovimo prevencijos centro duomenimis, praėjusiais metais užfiksuota beveik 1,6 tūkst. investicinio sukčiavimo atvejų, dėl kurių gyventojai ir įmonės neteko daugiau kaip 4,1 mln. eurų.
Palyginimui, telefoninio sukčiavimo sukelti nuostoliai pernai siekė daugiau nei 3,9 mln. eurų, jų fiksuota taip pat apie 1,6 tūkst. atvejų.
„Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės teigimu, investiciniai sukčiai gali ne tik skambinti telefonu, bet taip pat susisiekti per pokalbių ar skambučių programėles, jie taip pat aktyviai reiškiasi ir socialiniuose tinkluose.
„Išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfakes), netikros internetinės investavimo platformos bei jas reklamuojančios „įžymybės“ – tik dalis priemonių, kurios pasitelkiamos investiciniam sukčiavimui. Be to, tobulėjant technologijoms, darosi vis sunkiau atskirti tikrovę nuo apgaulės, todėl būtina ugdyti įtarumą bei kritinį mąstymą ir nuolat tikrinti informacijos šaltinius“, – teigia Ž. Augonė.
Pasak jos, jeigu reklamoje kalbama apie didelę investicijų grąžą be jokios rizikos, tai greičiausiai apgaulė.
„Kad ir kokiu būdu investavimo pasiūlymai pateikiami, pirmiausia būtina patikrinti, ar investicinė bendrovė veikia legaliai. Tai padaryti galima Lietuvos banko interneto svetainėje arba kreipiantis į savo banką oficialiais kanalais“, – sako „Swedbank“ atstovė.
Jos teigimu, jei siūloma investuoti už gyventoją ir prašoma parsisiųsti programėlę, kurioje bus galima sekti savo investicijų augimą, reiktų žiūrėti labai įtariai, kadangi sukčiai taip bando gauti prieigą prie žmonių įrenginio – telefono ar kompiuterio ir prisijungimo duomenų.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą vasarį „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
