Lietuvoje prasidėjus pusės metų pereinamajam laikotarpiui, po kurio lietuviškai nemokantys paslaugų teikėjai bus pradėti bausti, Seime tęsiasi diskusijos dėl dar griežtesnio kalbos mokėjimo reguliavimo. Tarp pasiūlymų – privalomi lietuvių kalbos egzaminai žmonėms, Lietuvoje gyvenantiems ilgiau nei 5 metus, norintiems dirbti pavežėjais.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Lietuvoje šiemet įsigaliojo reikalavimas paslaugų teikėjams turėti bazines lietuvių kalbos žinias, tačiau kyla abejonių, ar to pakanka.
- Estijoje mokėti kalbą bus reikalaujama iš daugiau nei 5 metus ten gyvenančių užsieniečių. Seimo nariai svarsto, kad toks reguliavimas tiktų ir Lietuvoje.
- Kitose Europos šalyse siekiant imigrantų integracijos reikalaujama ne tik kalbos, bet ir vietinės kultūros, vertybių išmanymo.
Kaip rašoma kovą paskelbtoje Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus analitinėje apžvalgoje, valstybinės kalbos mokėjimo reguliavimas užsieniečiams Europos valstybėse yra labai įvairus, tačiau daugumoje šalių kalbinė integracija yra teisiškai reglamentuota ir dažnai privaloma, ypač siekiant gauti nuolatinį leidimą gyventi šalyje ar pilietybę.
„Šis procesas varijuoja nuo griežtai privalomų integracijos programų su sankcijomis už jų nevykdymą iki rekomenduojamų, valstybės finansuojamų kursų. Daugelyje analizuotų valstybių egzistuoja privalomas integracijos procesas, kuris apima ne tik kalbos mokymąsi“, – dėstoma joje.
Pastebima, kad iš trečiųjų šalių piliečių reikalaujamas kalbos mokėjimo lygis yra susijęs su siekiamo leidimo gyventi šalyje lygiu – laikinu arba nuolatiniu.
„Paprastai daugumoje šalių, norint gauti laikiną leidimą gyventi (ypač pirminį), kalbos mokėjimo reikalavimų nėra. Tačiau atsiranda išimčių.
Prancūzijoje sugriežtinus reikalavimus, norint gauti ilgalaikį (laikiną) leidimą gyventi, dabar reikia pasiekti A2 kalbos lygį. Estijoje nuo 2026 m. tam tikrais atvejais, norint gauti laikiną leidimą gyventi darbo tikslais po 5 metų gyvenimo šalyje, bus reikalaujama mokėti estų kalbą A2 lygiu“, – paaiškinama dokumente.
Kaip žinia, A1 lygis reiškia, kad asmuo gali suprasti ir naudoti kasdienes ir paprastas frazes, o A2 parodo gebėjimą suprasti sakinius ir dažnai vartojamus posakius, susijusius su aktualiausiomis sritimis (šeima, apsipirkimu, vietos geografija, užimtumu ir pan.).
Estų pavyzdys
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Estijoje įsigaliojo papildomos sąlygos užsieniečiams, norintiems gauti laikiną leidimą gyventi ir įsikurti šalyje. Šie asmenys (su kai kuriomis išimtimis) turi privalomai baigti adaptacijos programos bazinį modulį ir įrodyti estų kalbos žinias ne žemesniu nei A2 lygiu.
Lietuvoje šiuo metu norint gauti laikinąjį leidimą gyventi kalbos mokėjimo reikalavimo nėra. Jis atsiranda norint gauti leidimą gyventi nuolat – reikia išlaikyti A2 lygio lietuvių kalbos egzaminą.
Šiemet taip pat įsigaliojo reikalavimas A1 lygį mokėti pardavėjams ir paslaugas teikiantiems žmonėms. Praėjus dvejiems metams jau bus taikomas aukštesnio – A2 – lygio reikalavimas.
Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje paprastai išduodamas 1–3 metams šeimos, darbo, studijų, teisėtos veiklos ir kitais pagrindais. Pragyvenus 5 metus, galima prašyti leidimo gyventi nuolat (galioja 5 metus), bet tam reikės išlaikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.
Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė sakė pastebinti gudravimų, kai atvykę asmenys nuolatinio gyventojo statuso neprašo, o vis pratęsia laikinąjį.
„Dar girdėjau, kad vairuotojai tarpusavyje kalba rusiškai, o klientui sako, kad yra kurčnebyliai. Tačiau mes nenorime žmonių bausti, norime, kad jie integruotųsi į mūsų visuomenę, jaustųsi visaverčiais jos nariais“, – LRT.lt sakė ji.
Pašnekovės vertinimu, Lietuva ilgai nedelsdama turės priimti tokį patį sprendimą kaip ir Estija.
Komentuodama šiemet jau įsigaliojusi kalbos reikalavimą iš paslaugų teikėjų, D. Asanavičiūtė-Gružauskienė pažymėjo, kad jis visa jėga dar neįsigaliojęs.
„Esu pasiūliusi Kelių transporto kodekse naują nuostatą, kad norintys gauti licenciją vežti keleivius – dirbti pavežėjais su savo transportu – turėtų pateikti ir valstybinės kalbos mokėjimo sertifikatą. Tai būtų tokia prevencinė priemonė, kuri vėliau palengvintų darbą ir tai pačiai Kalbos inspekcijai, jei ji norėtų patikrinti.
Kol kas dar neaišku, ar mes, kaip valstybė, galime užtikrinti dabar įsigaliojusio įstatymo tinkamą įgyvendinimą, tai matysime kitą pusmetį. Tada spręsime, ar galime griežtinti. Čia susiduriame su patikros ir sankcijų mechanizmais, kurie šiuo metu neturi didelių pajėgumų“, – teigė Seimo narė.
„Sodros“ duomenimis, Valstybinėje kalbos inspekcijoje šiuo metu dirba 11 asmenų. „Jiems sudėtinga aprėpti visą Lietuvą“, – sakė konservatorė.
Griežtinimas pagrįstas
Į estų pavyzdį labai panašus įstatymo pakeitimas šiuo metu Seime jau svarstomas. Kaip pasakojo socialdemokratė Jurgita Šukevičienė, jos vadovaujamas Švietimo ir mokslo komitetas neseniai apsvarstė Lauryno Kasčiūno ir grupės kitų Seimo narių inicijuotą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektą.
„Projektu, be kita ko, siūloma įtvirtinti lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimą užsieniečiams, kurie per pastaruosius 8 metus ne mažiau kaip 5 metus gyveno Lietuvoje ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi šalyje išdavimo ar keitimo, taip pat numatyti kalbos reikalavimus tam tikrais šeimos susijungimo atvejais ir sustiprinti valstybinės kalbos mokymo koordinavimą.
Mūsų komitetas, apsvarstęs projektą, pasiūlė pritarti Vyriausybės nuomonei dėl esminių su kalbos mokėjimu susijusių nuostatų: kalbos reikalavimą taikyti visiems, atitinkantiems 5 iš 8 metų kriterijų, tačiau susiaurinti išimtis; atsisakyti šio reikalavimo taikymo šeimos susijungimo pagrindu atvykstantiems asmenims, nes tai būtų neproporcinga ir neatitiktų ES teisės; taip pat nepritarti siūlymui Migracijos departamentui suteikti teisę tikrinti kalbos ar Konstitucijos žinias ir atidėti naujų reikalavimų įsigaliojimą iki 2028 metų. Diskusijos dėl šių nuostatų dar tęsis Seimo Žmogaus teisių ir pagrindiniame Užsienio reikalų komitete“, – pasakojo ji.
Vertindama plačiau, J. Šukevičienė dėstė, kad Lietuva nėra išskirtinė, kai kurios Europos valstybės, tokios kaip Prancūzija ar Estija, taip pat griežtina kalbos reikalavimus net ir laikino gyvenimo atvejais.
„Tai rodo bendrą tendenciją siekti geresnės atvykstančiųjų integracijos. Mano vertinimu, tam tikras reikalavimų griežtinimas yra pagrįstas, ypač ilgiau Lietuvoje gyvenantiems ir dirbantiems asmenims. Tačiau labai svarbu išlaikyti proporcingumą – kalbos reikalavimai neturi tapti pertekliniu barjeru atvykti, ypač tais atvejais, kai kalbame apie darbo rinkos poreikius ar šeimos susijungimą.
Kartu būtina akcentuoti, kad vien reikalavimų nepakanka – valstybė turi užtikrinti realias galimybes mokytis lietuvių kalbos. Šiuo metu matome iššūkių tiek prieinamumo, tiek finansavimo srityse, todėl sprendimai turi eiti kartu su stipresne kalbos mokymo sistema“, – sakė ji.
LRT.lt stengėsi pakalbinti ir kitos valdančiųjų frakcijos – „Nemuno aušros“ – Švietimo ir mokslo komiteto narį Mantą Poškų, tačiau jis galimybe išdėstyti savo poziciją nesusidomėjo.
Skirtingi imigrantai
Savo ruožtu komitete taip pat dirbantis liberalas Simonas Kairys pastebėjo, kad į Lietuvą atvykstantys imigrantai yra bent trijų rūšių.
„Vieni yra tie, kuriuos atsiveža mūsų vežėjai. Jų yra nemažai ir jie dirba tolimųjų reisų vairuotojais. Jie statistiką užpildo, bet jų Lietuvoje dažnai net fiziškai nėra. Jie įdarbinami, o dirba Vakarų Europoje.
Kitas tipas yra ukrainiečiai, karo pabėgėliai.
Trečioji dalis yra tie, kuriems reikėtų paieškoti tinkamo reguliavimo. Kiekvienas veiksmas turi tam tikras pasekmes. Pavyzdžiui, jei griežtinsime užsienio studentų patekimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas, labai greitai pamatysime realybę, kai universitetai neteks pajamų, kurios siekia po dešimt ar daugiau tūkstančių eurų per metus iš vieno asmens“, – LRT.lt sakė jis.
S. Kairys palankiai atsiliepė apie Estijoje pradėtą taikyti reikalavimą.
„Čia matyčiau nišą, nes jei laikinas buvimas pratęsiamas, galėtų būti reikalaujama tam tikro lietuvių kalbos mokėjimo. Beje, žiūrint į kitas šalis, dažnu atveju, kai yra pilietybės klausimas, atsiranda Konstitucijos žinių reikalavimas ir pan.
Yra šalių, kurios atkreipia dėmesį ne tik į kalbą, bet ir į supažindinimą su tam tikromis vertybėmis, socialine, švietimo sistema, kad tam tikrus dalykus žmogus mokėtų, gerbtų, jei nori jais naudotis. Kaip privalomus matyčiau ne tik kalbos, bet ir kitus dalykus, susijusius su Lietuvos kultūra, demokratinėmis vertybėmis“, – svarstė Seimo narys.
