Artimuosiuose Rytuose toliau liepsnojant karui, Vyriausybė pristatė planą, kaip kovos su degalų kainų kilimu. Buvusio finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, Vyriausybė ieškojo subalansuoto sprendimo, bet populistinių idėjų vis dėlto taip pat atsirado. Tuo metu VU ekonomistas Algirdas Bartkus sako, kad žmones reikia nuraminti, nes situacija nėra tokia bloga: „Nėra taip, kad reikėtų panikuoti, verkti, dejuoti ar rautis plaukus nuo galvos.“
Pokalbis apie situaciją dėl išaugusių degalų kainų su V. Šapoka ir A. Bartkumi – „Dienos temoje“
– Pone Šapoka, pradėsiu nuo jūsų. Jus, kaip buvusį finansų ministrą, įtikina Vyriausybės siūlymai, kaip kovoti su degalų kainų kilimu?
V. Šapoka: Pradėkim nuo to, kad turbūt Vyriausybės reakcija buvo pavėluota. Karas neprasidėjo vakar, o jau kuris laikas. Ir per tą laiką buvo labai daug prišaudyta įvairių idėjų: tai ir kainas reikia pradėt reguliuoti – prezidentūra pasakė, tai reikia kompensuoti daugeliui viską. Aš manau, kad Vyriausybės reakcija turėjo būt greitesnė. Šiuo atveju, kadangi nežinome (ir yra pasaulyje didžiulis neapibrėžtumas), kiek laiko truks karas, kokios to pasekmės bus, žadėti visiems, kad kažkaip mes tas kainas stipriai suvaldysim ir kad daug ką kompensuosim, manau, yra labiau populizmas.
Šios dienos pasiūlymai <...> – naudoti kuro rezervą. Taip, trumpuoju laikotarpiu kažkokį poveikį tai turės. Tai, aišku, ne sidabrinė kulka, kažkiek leis nugludinti tuos kainų kampus, bet, žinoma, ilguoju laikotarpiu tai reikšmingo poveikio neturės.
Antras dalykas, numatomos tikslinės priemonės padėti įmonėms, ypač žemės ūkio įmonėms, su likvidumo problemų laikinu sprendimu, manau, žingsnis teisingas.
Idėja, kad dalį PVM grąžinti, manau, yra keista…
– Jeigu leis Europos Komisija.
V. Šapoka: Manau, tikrai keistas ir nereikalingas šiuo metu toks sprendimas, nes pažiūrėkime: jeigu šita situacija užsitęs, tai tikrai valstybė neturės pakankamai lėšų, kad visiems ir viską kompensuotų. Tai dėl to turi orientuotis į tikslines priemones. Jeigu tas laikotarpis bus trumpas, juo labiau reikia orientuotis į tas tikslines priemones.
Reiktų dar ir prisiminti, kad Lietuvos strateginis ilgalaikis pasirinkimas yra kuo labiau judėti link energetinės nepriklausomybės ir ypač nuo iškastinio kuro. Tai imti ir kaitalioti mokesčių sistemą ir padėti tiems, kurie remiasi iškastiniu kuru, ilgam laikui, manau, tokios strateginės klaidos nereikėtų daryti. Apskritai matosi, jog Vyriausybė ieškojo subalansuoto sprendimo, bet populistinių idėjų vis dėlto irgi atsirado.
Dar jei trumpai – tokiais atvejais, kai yra didelis neapibrėžtumas, tai skirtingos valdžios struktūros neturėtų įnešti to neapibrėžtumo dar labiau. Vienas iš pavyzdžių, jog Vyriausybė siūlo, kad būtų galima lengviau palyginti kainas. Kitaip sakant – skatinti kainų konkurenciją. Tuo tarpu prezidentūra išeina su idėja, kad reikia kainas reguliuoti, kitaip tariant – mažinti konkurenciją. Tai tokių dalykų tikrai reikėtų vengti.
– Pone Bartkau, kokio efekto galim tikėtis dėl Vyriausybės veiksmų?
A. Bartkus: Žiūrėkite, jeigu paimtume tą pirmą rezervą, kuris buvo panaudotas, jie kalbėjo apie 12-os dienų rezervą, kurį naudos ar 90 dienų, ar iki birželio pabaigos. Jeigu jau iki birželio pabaigos, tai šiek tiek daugiau nei 90 dienų išeina. Tai reiškia, kad pas mus kasdien bus maždaug galbūt šiek tiek daugiau nei 10 proc. tos naftos iš rezervo, kuri bus pigi. Bet atitinkamai visą dinamiką nulems tada 88 proc. visos tos naftos, kuri vis tiek yra įsigyjama rinkos sąlygomis.
Vartotojams ir žmonėms pirmas dalykas, kuris yra svarbiausias suprasti, yra tai, kad naftos kaina yra naftos produktų kaina. Degalinių kainą nulemia ne tai, kiek kainavo perdirbti tą žaliavą, kuri yra dabar parduodama, ne gamybos kaštai, kuriais yra pažymėta ta partija, kuri parduodama, bet kiek kainuos nusipirkti kitą partiją. Tai yra tokia kainodara į priekį, kai mes prognozuojame kainą, kokios galime tikėtis artimiausiu metu. Ir jeigu matome, kad jinai augs, tai iš karto susirenkame iš klientų pinigus, kad juos aprūpintume ta žaliava ir kad mes išvis neliktume be jos.
Toks į priekį žiūrintis mechanizmas yra neparankus žmonėms ir visiems tuo, kad mes išgyvename nelauktus infliacijos paspartėjimus dėl jo. Bet bent jau mes apsidraudžiam nuo vieno dalyko – nuo fizinio žaliavos trūkumo. Mes jo neturėsime, nes pas mus visada visi klientai, įmonės susirinks reikiamą pinigų sumą, kad tą partiją įsigytų.
Mes turime nepaprastą situaciją. Nes, viena vertus, reikia šiek tiek jau žmones apraminti ir sumažinti tos panikos šiek tiek.
– Kitaip tariant, nėra ko panikuoti, nėra taip brangu?
A. Bartkus: Ne, nėra tikrai taip brangu ir nėra ko panikuoti. Nes paimkim dabar kovo mėnesio didžiausią kainą 2 eurus. Vidutinė alga, kurią turime šiuo metu, beveik 1600 eurų. Ir pažiūrėkim, kiek dyzelino gali nusipirkti vidutinės algos gavėjas. Jis gali maždaug 760 litrų nusipirkti. Jeigu mes atsisuktume atgal, nukeliautume maždaug 10 metų atgal, pavyzdžiui, 2015 m. metų kovo mėnesis. Žinot, kiek galėjo už to meto algą nusipirkti? Ten tuo metu maždaug 1,10 euro kainavo dyzelinas, bet alga buvo ne 1500 eurų, ne 1600 eurų, o 500 eurų.
– Supratau, pone Bartkau. Kitaip tariant, dabar kur kas daugiau galime įpirkti ir nėra tos kainos tokios didelės.
A. Bartkus: Kur kas daugiau. Tai reiškia, nėra taip, kad ji neįperkama. Mes, atrodo, tarsi visai gerai susitvarkom šiuo atveju. Vadinasi, nėra taip, kad reikėtų panikuoti, verkti, dejuoti ar rautis plaukus nuo galvos. Bet...
– Bet jei karas užsitęs...
A. Bartkus: Yra dar kitas niuansas. Bet reikalas toks, jog visa įmonių kainodara yra paremta tuo, kad jai prognozavo šiais metais naftos ir visokių kitokių komponentų kainą. Logistika visa, sutartys, kurios yra sudarytos su įmonėmis, rėmėsi prognoze. Toje prognozėje tikrai nebuvo šito šuolio, kurį mes matom. Ir jeigu, kaip sakote, karas užsitęs, tai tas dyzelinas ne 2 eurus kainuos. Mes pirmiausia turėsim džiaugtis, kad jo turim, ir sumokėsim su malonumu ir 2,50 euro už jį, ir 3 eurus, kad tiktai jo fiziškai būtų.
– Turiu dar vieną klausimą užduoti. Gamtinės dujos brango dar labiau už kurą. Kokių tai pasekmių gali turėt?
V. Šapoka: Žinoma, tai šildymo kainoms gali turėti nemenkos įtakos. Dėl šaltos žiemos gamtinių dujų rezervai yra gana išnaudoti, pažiūrėjus Europos Sąjungos mastu. Tai papildomas akstinas ir kainoms augti. Ir pažiūrėjus ne tik į šildymo kainas, bet ir į žemės ūkio sektorių, tai dujų kaina taip pat turi įtakos ir trąšoms. Šitas garsaus sąsiaurio blokavimas ir trąšų judėjimui turi įtakos. Tai matome, kad tai neapsiribos vien tiktai naftos kaina, degalų kainomis, žemės ūkio produkcijos kainomis.
– Ir ką visa tai reiškia? Tai reiškia vis didėsiančią infliaciją? „Luminor“ bankas prognozuoja, kad gali net 5 proc. infliacija šiemet būti?
V. Šapoka: Aišku, sudėtinga prognozuoti, kai toks neapibrėžtumas. Vėlgi, labai viskas priklausys nuo to, kiek tai laiko truks. Jeigu tai bus trumpą laiką, kuo aš labai abejoju, tai mes turėsime kiek aukštesnę infliaciją ir tuo viskas pasibaigs.
Jeigu tas karas užsitęs, tai pereis jau tada ne tik į infliaciją, tai pereis jau ir į realią ekonomiką. Mes turėsime tada mažesnį ekonomikos augimą, kai kurios šalys to augimo visai nebeturės. Infliacija bus sparti, tada reikės slopinti infliaciją, tai centriniai bankai pradės kelti palūkanų normas.
– Prognozuojama, kad rudenį jau taip gali būti.
V. Šapoka: Tai, žinoma, tada situacija taps dramatiškesnė. Kol kas tiek vieną, tiek kitą variantą prognozuoti sudėtinga.
– Pone Bartkau, jūsų akimis – dramatiškas variantas laukia ar vis dėlto susitvarkysim? Kokios jūsų prognozės? Kokių didžiausių grėsmių ekonomikai kyla dėl to, ką matom dabar?
A. Bartkus: Aš galiu pasakyti pagal tai, kaip keitėsi fizinių sandorių kainos, kaip maždaug reagavo naftos rinkos dalyviai. Nes jie labai gerai tą pulsą jaučia. Tai ne pirmas konfliktas, su kuriuo jie susiduria. Iš pat pradžių, tiesą sakant, buvo labai nuosaiki reakcija. Žaliava pabrango, bet ji pabrango nedaug.
Jeigu mes paimtume ir pažiūrėtume dabar, lygindami kovo 16 dieną su vasario 23 diena, paskutinės realių sudarytų sandorių kainos tokios: „Brent’as“ ir WTI abu išaugę 40,5 proc., 40,7 proc. Priaugis, tiesą sakant, yra didelis ir nesimato, žvelgiant į tą dinamiką, kaip kaitaliojosi fizinių sandorių kainos, bent kokios tendencijos eiti žemyn. Tiktai reikia pasakyti, kad visgi išlaikomas ganėtinai didelis nuosaikumas ir į visokias eskalacijas reaguojama neperdėtai.
Tai netgi jeigu mes paimame, pavyzdžiui, tą degalinių kainą – atmetame akcizą, PVM, pažiūrim tą likutį, kuriame mes turime logistiką, perdirbimą, visus administracinius kaštus ir taip toliau, toje dalyje mes matom, kad dyzelinas šitomis dienomis pabrango pas mus 35,7 proc., benzinas – 23 proc. Mažiau, negu kad yra pabrangusi žaliava. Tai reiškia, apsidraudimas yra saikingas, nuosaikus ir nėra panikos.
Antraip, žinokite, dyzelino kainos priaugis būtų, atmetus tuos akcizus ir PVM, ne 35 proc. – žaliava pabrangtų 40 proc. ir mes turėtume kokį 50–60 proc. dyzelino priaugį. Tai rodytų paniką, tai, kad naftos rinkos veikėjai panikuoja. Dabar iš šitų skaičių aš matau, kad jie nepanikuoja.
O benzino segmente, nes jis yra neprobleminis Europai, yra benzino potencialo perteklius. Dyzelino mums visada trūksta, užtat tokios reakcijos. Bet tą, ką mes matom, tai mes matom labai didelį tokį rezervuotumą. Bet ir nėra taip, kad žiūrima pro pirštus. Tai reiškia, savotiškai žvelgiant į šituos skaičius, tai aš manau, kad visi laukia gal ne greitos pabaigos, bet visgi šito reikalo pabaigos.
– Tikimės, ta pabaiga ateis. Pone Šapoka, į jus norėjau kreiptis. Italai šiandien paskelbė, kad 20 dienų sumažino akcizus benzinui ir dyzelinui. Premjerė ponia Meloni jau pasigyrė, kad kainos iškart mažės 25 centais už litrą visiems. Lietuvai toks kelias tiktų? Kaip jūs žiūrit?
V. Šapoka: Aš manau, kad tikrai netiktų, nes tai yra populistinis kelias. Ir, manau, kad Italijos skolos dydis, kuris smarkiai viršija Lietuvos, tą labai aiškiai atspindi. Tikrai manau, kad tai nėra Lietuvos kelias.
– Ir labai trumpai abiem: iki kiek gali padidėti degalų kainos degalinėse?
V. Šapoka: Tai būtų spėliojimas.
A. Bartkus: Neįmanoma pasakyti. Geriausia naftos kainos prognozė yra esama jos kaina. Ir šitą sakydami žinom, kad suklysim. Stochastikoje mes naftos kainą vadiname „atsitiktinio klaidžiojimo procesu“. Ji yra tokia generuota. Vadinasi, nenuspėjamas stochastinis trendas dabar yra vyraujantis, jis, tiesą sakant, užgožia bet kokias korekcijas, kurias valdžia siūlo. Tai reiškia, kad visos valdžios priemonės yra tai, ką mes vadiname „stochastinis triukšmas“, palyginti su šita bendra raidos trajektorija, kuri nustumia ir nupučia tiesiog absoliučiai viską, kas yra jos kelyje.
– Supratau. Ačiū jums. Vadinasi, reikia laukti greitos karo pabaigos ir tikėtis, kad ekonomikoje didelių perturbacijų nebus.
