Pastaraisiais metais į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją emigruojančių lietuvių mažėja, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Tuo metu išvykstančiųjų į vadinamąsias mokesčių prieglobsčio šalis galima įžvelgti vis daugiau. Tiesa, kaip pastebi Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto ekonomistas Evaldas Stankevičius, per metus tokių asmenų yra tik apie 600, o tai sudaro vos 2,2 proc. visų deklaruotų išvykimų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją išvykstančių lietuvių pastaraisiais metais mažėja.
- VMI duomenyse galima įžvelgti savo mokesčius optimizuoti siekiančių lietuvių išvykimo deklaracijų įvairiose salose ir kitose palankesnėse šalyse.
- Dar viena įdomi tendencija – pamažu augantis lietuvių susidomėjimas Lenkija.
„PricewaterhouseCoopers“ vadovas Nerijus Nedzinskas paaiškino, kad palankius mokesčių įstatymus turinčias valstybes renkasi turtingi Lietuvos žmonės.
„Tie žmonės, kurie vykdo didesnius sandorius, parduoda verslus, vykdo prekybą vertybiniais popieriais, gali pasirinkti, kur reziduoti“, – LRT.lt sakė mokesčių optimizavimo struktūrų specialistas.
VMI pateikiamuose duomenyse tarp kitų šalių galima būtų išskirti Lenkiją, kur savo išvykimą deklaruojančių lietuvių 2023–2025 metais padaugėjo labiausiai: nuo 334 iki 496 (49 proc.).
„Lenkijos ekonomika visai sėkmingai auga – ten atsiranda kvalifikuoto darbo galimybių, o pragyvenimo išlaidos mažesnės. Tad, manau, daliai kvalifikuotų specialistų atsiranda galimybių save realizuoti ten“, – svarstė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomistas Marius Kušlys.
Tačiau su tokiu vertinimu nesutiko banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Nematau čia jokios tendencijos – per visą Lietuvą į Lenkiją 2025 metais išvyko septyniais asmenimis daugiau nei 2024-aisiais. Priežastys gali būti labai individualios ir skirtingos, būtų klaidinga pagal tai apibendrinti ar spekuliuoti“, – pažymėjo ji.
Tradicinės kryptys menksta
Svarbu pastebėti, kad VMI duomenys atspindi tik tais metais išvykimą į šalį deklaravusių asmenų skaičių, tai yra tai ne bendras ten gyvenančių lietuvių skaičius. Kaip LRT.lt paaiškino Valstybės duomenų agentūra ir Migracijos departamentas, tokius duomenis turi tik šalių, į kurias lietuviai yra išvykę, institucijos.
Oficiali Lietuvos statistika parodo tik bendrą per metus emigravusių asmenų skaičių pagal kai kurias būsimas jų gyvenamąsias valstybes. Šie duomenys rodo, kad pastaraisiais metais bendras emigruojančių asmenų skaičius daugėjo (labiausiai į Baltarusiją ir kategorijoje „kitos valstybės“), tačiau besirenkančių JK, Norvegiją ir Vokietiją mažėjo.
Šias tendencijas patvirtina ir VMI duomenys. Išvykimą į Didžiąją Britaniją pernai deklaravo 6 299 asmenys, t. y. 34 proc. mažiau nei 2023-iaisiais, į Norvegiją – 3 060 (19 proc. mažiau), į Vokietiją – 2 653 (24 proc. mažiau).
I. Genytė-Pikčienė dėstė, kad šios ir kitos Šiaurės šalys istoriškai dominavo lietuviams ieškant karjeros ir gyvenimo galimybių svetur.
„Be ekonominių motyvų, šių šalių populiarumui įtakos turėjo tiek kalbų mokėjimas, tiek kultūriniai panašumai, tiek jau susikūrusios palyginti gausios lietuvių bendruomenės šiose šalyse ir informacijos, kaip įsikurti, sklaida. Pagrindinė priežastis, žinoma, ekonominė. Nepaisant itin spartaus pajamų augimo Lietuvoje pastaraisiais metais, pajamų atotrūkis vis dar išlieka didelis. Lietuva ES rikiuotėje pagal valandines darbo pajamas verslo ekonomikoje rikiuojasi šeštoje pozicijoje nuo galo ir šis rodiklis tesiekia apie pusę ES vidurkio. Tuo tarpu Vokietijos, JK, Šiaurės šalių atitinkami rodikliai rikiuojasi šios rikiuotės viršuje ir gerokai lenkia ES vidurkį“, – sakė ji.
Ekonomistė pridūrė, kad mažesnį emigruojančių lietuvių skaičių į šias šalis pastaraisiais metais galėjo lemti keletas ekonominių priežasčių.
„Dėl technologinio progreso besikeičianti darbo rinka, efektyvumo paieškos ir automatizacija, dirbtinio intelekto įtaka aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikiui bei sudėtingesnė šių išsivysčiusių šalių makroekonominė situacija ir darbuotojų atleidimai. Šiaurės šalių, Vokietijos ir JK ekonomikų vystymasis išliko palyginti vangus, net ir apkarpius centriniams bankams palūkanų normas sukelti energingesnio vidaus paklausos atsigavimo nepavyko. Tai daugiausia lemia sudėtingesnės struktūrinės prigimties priežastys, susijusios su konkurencingumo praradimais dėl gerokai pigesnio importo iš Tolimųjų Rytų ir ypač Kinijos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
E. Stankevičius mažėjimą Didžiojoje Britanijoje siejo su jos pasitraukimu iš Europos Sąjungos.
„Po „Brexito“ laisvas ES piliečių judėjimas baigėsi 2020 metų gruodžio 31 dieną, o nuo 2021 metų sausio 1 dienos galioja taškais pagrįsta sistema – naujai atvykstantys ES piliečiai nebegali tiesiog laisvai atvykti dirbti kaip anksčiau. Tai labai tikėtinas ilgalaikis mažėjimo veiksnys“, – sakė jis.
Pokyčius Norvegijoje ir Vokietijoje ekonomistas aiškino silpnesne trauka. „Dalis ankstesnės migracijos jau įvykusi, dalis žmonių grįžta, o Lietuvos darbo rinka pastaraisiais metais tapo palankesnė“, – sakė jis.
Įdomioji Lenkija
Nors I. Genytė-Pikčienė apibendrinimų apie lietuvius Lenkijoje remiantis VMI duomenimis ragino nedaryti, kiti du LRT.lt kalbinti ekonomistai sakė, kad tendencijos šioje šalyje išties įdomios.
„Lenkija atrodo viena įdomiausių tendencijų. Skaičiai dar nėra labai dideli, bet augimas ryškus. Galimos priežastys – geografinis artumas ir mažesnė persikėlimo kaina, tai patogumas tiems, kurie dirba regioniškai, logistikos, prekybos ar paslaugų sektoriuose, auganti Lenkijos darbo rinka ir atlyginimai, ypač palyginti su tuo, kiek kainuoja persikelti į tolimesnes šalis.
2025 metais Lenkijoje medianinis bruto atlyginimas buvo apie 6 883–7 262 zlotus (1 611–1 700 eurų) per mėnesį, tad ši kryptis nebėra „pigesnė alternatyva“, o vis dažniau tampa realia darbo rinka“, – sakė E. Stankevičius.
Savo ruožtu M. Kušlys pastebėjo, kad pajamų lygis Lenkijoje panašus į lietuvišką, bet pragyvenimo išlaidos – mažesnės.
„Lenkija pritraukia tam tikras užsienio investicijas. Dėl savo dydžio turi ką pasiūlyti kompetentingiems specialistams. Kalbame apie emigraciją žmonių, kuriems erdvės augti Lietuvoje tampa per mažai“, – svarstė jis.
Turtuolių pasirinkimas
VMI duomenimis, dar yra 70 šalių, į kurias išvykimą 2025 metais deklaravo mažiau nei po dešimt lietuvių: nuo Afganistano (aštuoni) iki Žaliojo Kyšulio (vienas).
Nedideli lietuvių skaičiai ir vadinamosiose mokesčių prieglobsčio šalyse, kuriose galioja itin maži gyventojų pajamų ir pelno mokesčiai. Pavyzdžiui, į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) 2025 metais išvykimą deklaravo 283 asmenys ir šis skaičius kasmet augo po maždaug 10 proc.
E. Stankevičius pastebėjo, kad šioje šalyje nėra federalinio gyventojų pajamų mokesčio, o pelno mokestis verslui yra 9 proc. virš nustatytos ribos, tad tai išlieka žemo apmokestinimo jurisdikcija.
„Bet yra du svarbūs „bet“. Pirma, mastas. Net jei sudėtume Jungtinius Arabų Emyratus, Kiprą, Maltą, Olandijos Antilus, Britų Mergelių salas, Bahamas, Panamą, Monaką, Singapūrą ir Meno salą, gautume apie 600 deklaracijų 2025 metais. Tai tik apie 2,2 proc. visų deklaruotų išvykimų. Vadinasi, tai matoma, bet tikrai ne dominuojanti istorija.
Antra, VMI logika. Nenuolatiniu Lietuvos gyventoju mokesčių tikslais tampama ne vien dėl formaliai deklaruoto išvykimo, o kai interesų centras yra užsienyje ir tenkinami buvimo dienų kriterijai. Vien deklaracija savaime dar nereiškia, kad žmogus sėkmingai „išsinešė“ savo mokesčių rezidavimą“, – LRT.lt sakė jis.
Ekonomisto manymu, greičiausiai dalis šių egzotinių krypčių gali būti susijusi su mokesčių planavimu, ypač tarp didesnes pajamas gaunančių ar tarptautinį verslą turinčių žmonių, bet pagal mastą tai veikiau nišinė, o ne pagrindinė tendencija.
N. Nedzinskas pastebėjo, kad Jungtinių Arabų Emyratų lietuviams patrauklūs ir dėl to, kad yra netoli.
„Taip, žmonės renkasi Olandijos Antilus ar Mergelių salas, Tailandą. Tačiau populiarėja ir artimesnės šalys, kaip Jungtiniai Arabų Emyratai ar Pietų Europa (Portugalija, Ispanija). Tų patrauklių salų yra daug, bet jos fiziškai toli, gali būti nelabai patogu, o Jungtiniai Arabų Emyratai arba Portugalija – kur kas arčiau ir patogiau ten nukeliauti“, – sakė jis.
M. Kušlys taip pat pastebėjo, kad žmonių, kuriems apsimoka tokiu būdu optimizuoti savo mokesčius Lietuvoje, nėra daug.
„Kalbame apie dešimtis asmenų ir tas reiškinys netaps masinis. Nes tai yra tam tikros išlaidos, o nauda tada turi būti pakankamai didelė. Kalbame apie dideles pajamas gaunančius ir verslą per kelias valstybes vykdančius asmenis. Jiems pigiau deklaruoti savo gyvenamąją vietą tokiose šalyse ir taip sutaupyti mokant mokesčius“, – komentavo ekonomistas.
