Nepardavęs 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) akcijų, „Ignitis“ būtų privalėjęs grąžinti iš Europos Sąjungos (ES) gautą paramą – 138 mln. eurų.
Trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje vyko svarstymas dėl valstybės interesų užtikrinimo perleidžiant strateginio objekto Vilniaus kogeneracinės jėgainės dalį akcijų privačiam investuotojui.
LRT.lt primena, kad dar vasario gale pranešta, kad „Ignitis grupė“ sutarė dėl 49 proc. Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) akcijų pardavimo Šveicarijos turto valdymo įmonei „Quaero Capital“ priklausančiam infrastruktūros fondui „Quaero European Infrastructure Fund III“.
Taip pat skaitykite
Seimo komisijoje teiraujantis, kodėl VKJ parduota, „Ignitis grupės“ finansų vadovas ir valdybos narys Jonas Rimavičius pažymėjo, kad 2014 m. Vyriausybės nutarimu pavedus įgyvendinti VKJ projektą jame buvo numatyta, kad valstybė užsitikrintų 51 proc. projekto akcijų, o ne 100 proc.
Tiek po pardavimo sandorio ir liks „Ignitis grupei“.
Be to, J. Rimavičius pažymėjo, kad 2016 m. rugsėjį Europos Komisijos sprendimu suderinus 138 mln. eurų investicinės pagalbos teikimą projektui buvo įsipareigota, kad ne vėliau nei per 6 mėn. nuo projekto užbaigimo bus inicijuotas 49 proc. akcijų pardavimo procesas.
„Neįvykdžius įsipareigojimų parduoti 49 proc. akcijų, būtų kilusi pareiga grąžinti 138 mln. eurų valstybės suteiktą pagalbą. Tai būtų turėję neigiamą įtaką vartotojų tarifams“, – teigė J. Rimavičius.
Neįvykdžius įsipareigojimų parduoti 49 proc. akcijų, būtų kilusi pareiga grąžinti 138 mln. eurų valstybės suteiktą pagalbą.
J. Rimavičius
Jis taip pat nurodė, kad VJK pardavimo kaina yra 4,6 karto didesnė nei „Ignitis grupės“ pradinė nuosavo kapitalo investicija (26 mln. eurų), to pasekoje pasiektas iki 94 mln. eurų siekiantis pelnas.
J. Rimavičiaus teigimu, pardavimo sandoris įtakos šildymo kainoms neturės.
„Šis sandoris neturės jokios įtakos galutinei šilumos kainai vilniečiams. Išskyrus tą momentą, jei sandoris neįvyktų, parama turėtų būti grąžinta ir kainos vilniečiams augtų“, – sakė jis.
Tą teigė ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko pavaduotas Donatas Jasas: „Nepriklausomai nuo to, ar akcininkas keičiasi, ar ne, klientams, šilumos vartotojams tai įtakos visai neturės.“
Tikino, kad VKJ įtaka šildymo kainoms Vilniuje nereikšminga
„Igničio“ valdybos narys Mantas Mikalajūnas Seime teigė, kad VKJ per sausį ir vasarį pagamino 227 GWh šilumos, apie ketvirtadalį viso Vilniaus miesto poreikio tą laikotarpį (1 069 GWh).
O štai 2026 m. vasario mėnesį VKJ pagamintos ir parduotos šilumos dedamoji sudarė apie 14 proc. vilniečių mokamos galutinės šilumos kainos.
„Nesumenkinant bendrovės vaidmens, bendrovė turi ribotas galimybes daryti įtaką galutinei šildymo kainai Vilniuje“, – sakė M. Mikalajūnas.
Nesumenkinant bendrovės vaidmens, bendrovė turi ribotas galimybes daryti įtaką galutinei šildymo kainai Vilniuje.
M. Mikalajūnas
Visgi, kaip LRT.lt nurodė Vilniaus centralizuotas šilumos tiekėjas „Miesto gijos“, 2025 m., įskaitant ir šiltąjį periodą, Vilniaus kogeneracinės jėgainės pagaminta šilumos energija sudarė 48 proc. visos miestui reikalingos energijos.
2024–2025 m. šildymo sezoną VKJ pagaminta šilumos energija sudarė 44 proc. visos miestui reikalingos energijos.
D. Maikštėnui liepta pasiaiškinti, kodėl neatvyko
Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Aidas Gedvilas ir komisijos narys Artūras Skardžius susitikime pasigedo „Ignitis grupės“ vadovo ir valdybos pirmininko Dariaus Maikštėno.
Jam bus išsiųstas prašymas pasiaiškinti, kodėl neatvyko į Seimą.
„Siūlau tiesiog raštu gauti atsakymą, kodėl D. Maikštėnas negalėjo dalyvauti, jis buvo kviestas“, – kalbėjo A. Skardžius.
Konservatorius Audrius Petrošius teigė besistebintis tokiu prašymu: „Aš nesuprantu šito spaudimo į kampą. Jei žmonės [susitikime dalyvavę „Igničio“ atstovai] yra pasiruošę atsakyti į klausimus pagal temą, kuri yra pateikta, nemanau, kad čia yra tokios svarbos klausimas, kad būtų būtinas vadovo dalyvavimas. Toks spaudimas nei skoningas, nei patrauklus“, – sakė A. Petrošius.
Dirbo pelningai
Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos pradėtos 2016 m., o jėgainė pradėta eksploatuoti 2024 metais.
VJK šiuo metu dirba 127 darbuotojai, jų vidutinis atlyginimas popieriuje siekia 3,9 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys.
Investicijos į visą VKJ projektą siekė apie 420 mln. eurų, iš kurių 220 mln. eurų finansuojama skolintomis, 140 mln. eurų – Europos Sąjungos, o likusi dalis – 60 mln. eurų – „Ignitis grupės“ lėšomis.
Skolos šiuo metu yra likę apie 180 mln. eurų.
Bendrovė 2023 m. gavo 61 mln. eurų pajamų ir uždirbo 25 mln. eurų grynojo pelno. 2024 m. pajamos siekė 87 mln. eurų, o pelnas – 17,5 mln. eurų.
„Ignitis grupės“ finansų vadovo J. Rimavičiaus teigimu, „normaliais“ metais VKJ turėtų gauti apie 10 mln. eurų pelno.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė vienu metu gamina šildyti skirtą šilumą ir elektrą. Energija gaminama deginant šiukšles.
VKJ pajėgi per metus pagaminti daugiau nei 1 TWh šilumos, apie 0,5 TWh elektros ir sutvarkyti apie 200 000 tonų komunalinių atliekų.
