Priemonių energijos kainų šuoliui suvaldyti ieško ir užsienio šalių vyriausybės. Pietų Korėjos vyriausybė po 30-ies metų pirmąkart svarsto įvesti lubas naftos kainoms bei ieško, kuo pakeisti importą iš Artimųjų Rytų. Bet mažiau pasiturinčioms Azijos šalims konkuruoti dėl alternatyvių išteklių šaltinių gerokai sunkiau, todėl taupydamos energiją kai kurios jų laikinai uždaro dalį institucijų. Prancūzijos lyderiui Emmanueliui Macronui siunčiant karo laivus į Artimuosius Rytus padėčiai stabilizuoti, analitikai perspėja, kad vien Hormūzo sąsiaurio atvėrimas situacijos gali nepagerinti, mat dėl Irano atakų naftą ir dujas eksportuojančios Persijos įlankos šalys ima riboti pačią gavybą.
Uždarytas vienas sąsiauris, o pasekmės – pačios netikėčiausios. Nuo normuojamo benzino automobilių ir motorolerių vairuotojams iki uždaromų universitetų, kad sutaupytų elektros būtinesniems žmonių poreikiams.
„Mūsų universiteto darbas sustojo. Paskaitos nevyksta, todėl grįžtame namo“, – sako vienas studentas iš Bangladešo.
Besivystančioms Azijos ekonomikoms, tokioms kaip Bangladešas, energetikos krizė smogs skaudžiausiai. Ne tik dėl didžiulės priklausomybės nuo importo iš Artimųjų Rytų, bet ir todėl, kad atsiradus trūkumui su didesnėmis ir turtingesnėmis kaimynėmis konkuruoti dėl alternatyvių šaltinių nepajėgios.
Bet ir turtingose ekonomikose krizė brangiai atsieina, vyriausybės priverstos imti neeilinių sprendimų. Antai Pietų Korėjoje vyriausybė pirmąkart po trisdešimties metų ketina įvesti lubas degalų kainoms.
„Jau beveik baigėme ruoštis atsakui į rinkos sąlygas ir kitas aplinkybes, susijusias su kainų lubomis“, – teigia Pietų Korėjos prekybos ir pramonės ministras Kim Jung-kwanas.
Konfliktui Irane įžengus į antrąją savaitę, pagrindinės žaliavinės „Brent“ naftos rūšies kaina pirmąkart nuo 2022-ų metų viršija 100 dolerių už barelį. Tik krizės padariniai viena Azija neapsiribos, net jei dėl išteklių trūkumo būtent čia nerimo yra daugiausiai.
„Jei nepavyksta eksportuoti į Aziją, vadinasi, auga konkurencija dėl likusių prieinamų naftos barelių. Todėl kainų pokytis juntamas ne viename regione, o visuose“, – sako „Nordea Markets“ analitikė Thina Margrethe Saltvedt.
Prancūzijoje degalų kaina jau viršija du eurus už litrą, o suskubę užsipildyti bakus vairuotojai sako galintys tik gūžčioti iš nuostabos.
„Na, tokiu tempu tuoj teks nustoti naudotis automobiliu. Ką darysime? Vaikščiosime, tai padės sustiprinti raumenis, ar ne? Ir bus draugiška aplinkai, taip?“ – svarsto automobilvežio vairuotojas Christianas.
Ir kuo ilgiau tęsis – o, panašu, artimiausiu metu tęsis – tuo problemų daugės, kainų šuoliui metantis iš vieno sektoriaus į kitą, kol kaisti ims visa ekonomika. Kai kurie verslininkai sako to požymių jau matantys.
„Esu automobilių mechanikas, todėl tiesa, kad jei žmonės negali įsipilti benzino, tai jie jo ir neremontuoja. Tad tiesa, kad tai šiek tiek veikia ir mano darbą, jaučiu tai pagal užklausų kiekį“, – teigia automobilių mechanikas Yannas.
Investuotojų nuogąstavimus liudija nuosmukis akcijų biržose.
„Šio konflikto pasekmės jau realios – ar tai būtų energetika ir finansai, prekyba ir transportas, ar žmonių perkėlimas“, – sako Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Užtikrintumo įnešti bando Prancūzijos prezidentas, į Viduržemio ir Raudonąją jūras siunčiantis karo laivų grupę – tarp jų lėktuvnešį – kad užtikrintų stabilumą. Ir net žada svarstyti misiją tame pačiame Hormūzo sąsiauryje.
„Tai visiškai gynybinė, lydimoji misija, kurios, vykdomos su Europos ir ne Europos partneriais, tikslas kuo skubiau atnaujinti konteinerinių laivų ir tanklaivių judėjimą ir laipsniškai atverti Hormūzo sąsiaurį, kai tik pasibaigs intensyviausia konflikto fazė“, – sako Prancūzijos prezidentas E. Macronas.
Bet net atlaisvinus butelio kaklelį, pro kurį keliauja po penktadalį pasaulio naftos ir gamtinių dujų, nereiškia, kad tiekimo problemos kaipmat išsispręs.
Kai didžiosios energijos eksportuotojos Persijos įlankoje, po Irano bepiločių smūgių į naftos bazes, jau kurį laiką mažina ne eksporto, o pačios gavybos apimtis.
„Karinės operacijos daro poveikį infrastruktūrai, gamybai, tai gali būti laivai, vamzdynai. Dėl tokių smūgių remontas gali trukti ilgiau nei Hormūzo sąsiaurio uždarymas“, – sako „Nordea Markets“ analitikė T. M. Saltvedt.
Kainų skirtumą jau ima justi ir amerikiečiai, nors būdamos vienos didžiausių išteklių eksportuotojų Jungtinės Valstijos nuo jų trūkumo apsaugotos, o pasaulinis kainų šuolis eksportuojančioms įmonėms gali būti naudingas.
