Rokiškyje vintažinių prekių ir dekoro parduotuvę „Richcorner“ įkūrusi Miglė Rijkhoek atskleidė, kad dirbti mažesniame mieste nėra paprasta – vietinių palaikymo pritrūksta, o didžiausią dalį klientų lengviau pasiekia internetu ar išvykose į didmiesčius. Vis dėlto verslininkė pabrėžė, kad vintažas jai nėra tik mada – tai gyvenimo būdas, kurį ji stengiasi puoselėti ir regione, įtraukti rokiškiečius į tvarų vartojimą bei estetiką, turinčią savo istoriją bei vertę.
Idėją nusižiūrėjo Olandijoje
M. Rijkhoek prieš beveik penkerius metus iš užsienio grįžo į gimtąjį kraštą. Vintažinių prekių bei dekoro parduotuvę „Richcorner“ Rokiškyje ji atidarė 2021 metais.
Verslininkė pasakoja, kad grįžti į Lietuvą paskatino artimųjų ilgesys, tačiau verslo idėja gimė dar gyvenant Olandijoje. Ji atskleidžia, kad šia sritimi susidomėjo dar vaikystėje.
„Olandijoje labai daug vintažo parduotuvių. Kai ten kūrėme savo namus, viską pirkdavau iš jų, kai kuriuos daiktus persidarydavau savaip. Negalėjau tiesiog palikti kai kurių vintažinių daiktų, buvo labai gaila, tad nusprendžiau juos pirkti ir perparduoti kitiems. Tai ir tvaru, ir kiekvienas žmogus gali turėti išskirtinį dekorą savo namuose“, – kalba parduotuvės savininkė.
Ji pasakoja, kad dar gyvendama Olandijoje rengdavo dekoro konsultacijas, padėdavo kitiems gražiau įsirengti savo namų interjerą, dekoruoti kambarius, taip pat vaikų miegamuosius, įtraukdama autentiškas detales.
„Kai pradėjau dalytis vintažu socialiniuose tinkluose, rodyti savo kuriamą stalo dekorą, man atrodo, žiūrovai labiau jį pamilo, dažniau man rašydavo, imdavo ieškoti autentiškesnių detalių“, – teigia ji.
Parduotuvės pavadinimą padiktavo pavardė
Savininkė atskleidžia, kad parduotuvės vardas kilo labai paprastai: „Mūsų pavardė yra olandiška, ji lietuvių kalboje reiškia „turtingas kampas“, o anglų – „rich corner“. Tai ir padiktavo mūsų parduotuvėlės vardą, nes prisideda visa šeima. Namuose kiekvienas galime susikurti savo turtingą kampą – net ir ne pinigine prasme“, – pasakoja M. Rijkhoek.
„Didžiausias darbas laukė grįžus į Lietuvą. Tą vasarą buvome labai optimistiški, manėme, kad viską suspėsime per mėnesį, bet iš tikrųjų užtrukome ir parduotuvę atidarėme po trijų mėnesių, nes patalpas reikėjo susiremontuoti.
Esame įsikūrę pramoniniame rajone, tai nėra mano svajonių patalpos, tačiau centre nuomos kainos didesnės, tinkamo varianto taip pat neradome“, – apie verslo pradžią pasakoja įkūrėja.
Ne mada, o pašaukimas
Paklausta, kaip vertina pirkėjų pasirinkimą ieškoti pigesnių vintažo kopijų, verslininkė sako, kad kiekvienas renkasi pagal save bei savo pajamas. Ji taip pat tikina, kad kai kurie tiesiog nesižavi tokiomis prekėmis, vieniems nepatinka jų kvapas, kiti bijo, kad vintažas turės blogą energiją, perduotą iš ankstesnių savininkų.
„Labai gaila, kad dabar populiaru pirkti pigesnes prekes iš Kinijos. Tie, kurie perka vintažą, turi aiškią viziją, bando ją įgyvendinti aktyviai ieškodami konkrečių prekių. Žinau, kad jos džiugins ir tarnaus ilgai. Nesvarbu, kad daiktui yra 60 metų ar dar daugiau, nes jis kokybiškesnis negu šiuolaikinių parduotuvių prekės“, – apie pigesnes kopijas atsiliepia „Richcorner“ įkūrėja.
M. Rijkhoek taip pat pasakoja, kad klientai kartais klausia, ar tokios prekės nėra prakeiktos, ar namuose nesivaidena dėl buvusių daiktų savininkų.
„Labai seniai esu susijusi su vintažu, nieko panašaus nėra. Visa bloga energija nuplaunama“, – tvirtina ji.
Verslininkė pabrėžia, kad tai – įprasta kasdienybės dalis: viešbučio kambaryje prieš jus jau buvo apsistoję kiti, o įsigydami naudotą automobilį žinome, kad jis jau turėjo šeimininką. Pasak jos, vintažiniai objektai nesiskiria – jie taip pat turi savo istoriją, kuri suteikia jiems vertę.
„Man tai ne mada, o pašaukimas“, – apie meilę vintažui atsiliepia M. Rijkhoek.
Atskleidė verslo sunkumus
M. Rijkhoek pripažįsta, kad verslo pradžioje negalvojo, kaip bus sunku – didžiausias noras buvo atidaryti parduotuvę.
„Mažame miestelyje išsilaikyti tikrai sudėtinga. Tiek nuoma, tiek mokesčiai nemaži, sunkiau užsidirbti atlyginimą, daiktų pirkimas taip pat kelia iššūkių, nes kiekviena kelionė, ieškant prekių, kainuoja nemažai: degalai, maistas, nakvynės“, – finansiniais sunkumais dalijasi ji.
„Dabar visas pasaulis yra išprotėjęs dėl vintažo, todėl atrasti perliukų už gerą kainą nebėra taip paprasta“, – pasakoja ji ir mini, kad kainos užsienyje taip pat kyla.
„Richcorner“ įkūrėja sako, kad dažniausiai parduotuvės klientai perka internetu. Taip pat dažniau sulaukia ir miesto svečių, ypač šiltuoju sezonu.
„Vietiniai gyventojai mus lanko tikrai rečiau, mažai kas palaiko, būna, kad rokiškiečiai nė nežino, kad čia iš viso yra tokia parduotuvė. Gyventojų tikrai laukiame dažniau“, – apie klientus kalba M. Rijkhoek.
„Iš tikrųjų, ne kartą esu pagalvojusi, kad reikėjo kraustytis į Vilnių. Žmonės ten labiau myli vintažą, supranta jo vertę“, – dalijasi M. Rijkhoek.
Tikisi palaikymo iš vietinių gyventojų
Verslininkė dalijasi, kad išlaiko viltį ir tikisi, kad vieną dieną ir rokiškiečiai pamils tvarumą bei autentiškumą.
Ji svarsto, kad galbūt kai kurie bijo apsilankyti, nes yra įsitikinę, kad visos prekės brangios, tačiau patikina, kad taip nėra: „Turiu ir skyrelį, kuriame prekės parduodamos už eurą, darau nuolaidas. Tikrai siūlau skirtingas kainas.“
Verslininkė pasakoja, kad kiekvienais metais vintažo parduotuvių vis daugėja, daugelis jų dirba tuo pačiu principu.
„Manau, kad man lengviau dėl mano „Instagram“ platformos. Tiek parduotuvės anketą, tiek mano asmeninę seka nemažai vintažo gerbėjų. Visada sakau – jei nebūčiau turėjusi „Instagram“, parduotuvėlė būtų užsidariusi po trijų mėnesių. Manau, tai mane gelbsti.“
Vyksta į vintažo keliones
„Richcorner“ įkūrėja kas tris mėnesius vyksta į vintažo keliones, lanko kitas šalis, kuriose ieško autentiškų prekių.
„Visada važiuojame prieš Kalėdas, dabar važiuosime prieš Velykas, taip pat vykstame ir vasarą. Prieš Kalėdas dažniausiai važiuojame į Daniją ir Švediją, ten randame jaukių žvakidžių. Italiją renkamės pavasarį, nes galime lengviau rasti spalvoto stiklo, metalinių ledainių, kurių dabar visi labai trokšta. Vasarą norime aplankyti vyro artimuosius, važiuojame į Olandiją ir Belgiją“, – apie kelionių pasirinkimus pasakoja verslininkė.
M. Rijkhoek atskleidžia, kad į keliones su šeima vyksta autobusu, kuriame vyras įrengė ir miegamojo zoną: „Kol autobusiukas nepripildytas vintažo, nakvojame ten, o vėliau renkamės viešbučius. Visuomet į keliones pasiimame ir vieną iš savo vaikų, nes autobuse trys vietos. Mūsų pirmasis sūnus keliauti pradėjo būdamas trejų metų, dukra – ketverių. Pagalvojus, mano vaikai turi labai daug kantrybės, nes visą dieną leidžia ten, kur tėvai dirba.“
Ji pasakoja, kad kelionėse per dieną aplanko penkias, kai kada net aštuonias parduotuves. M. Rijkhoek atvirauja, kad pasitaiko atvejų, kai parduotuvę tenka palikti tuščiomis, tačiau kartais užtenka aplankyti mažiau taškų ir pririnkti daug gražaus vintažo.
„Anksčiau vintažo verslininkai tikrai rečiau rodydavo ir transliuodavo savo keliones. Aš tai darau jau kurį laiką: rodau, kur važiuojame, kokiuose viešbučiuose apsistojame, ką randame. Pastebėjau, kad dabar daugelis daro taip pat, todėl bijau, kad greitu metu žmonėms pabos toks formatas“, – pasakoja parduotuvės savininkė ir priduria, kad klientus sudominti darosi vis sunkiau.
M. Rijkhoek sako, kad kiekvienoje kelionėje išsikelti tikslai vis didesni. Ji tikina, kad jau nebesidairo to, ką į Rokiškį vežė prieš penkerius metus.
„Prieš kelionę visada teiraujamės žmonių, ko jiems reikia. Turiu klientų, kurių namų interjerą jau pažįstu. Kartais, radusi kokį daiktą, siūlau jį konkretiems pirkėjams. Kelionę vadinti sėkminga galiu tada, kai pavyksta įgyvendinti klientų pageidavimus“, – pasakoja verslininkė.
Parduotuvės įkūrėja tikina, kad didžiausias darbas laukia grįžus iš kelionės: „Kiekvieną vintažo prekę – šaukštelį, lėkštę, skulptūrą – reikia gerai išplauti rankomis, ją paruošti parduoti.“
Aplanko ir didmiesčių muges
M. Rijkhoek atskleidžia, kad tenka išvykti ir į didmiesčiuose vykstančius renginius bei muges, kurias pati vadina „pop up‘ais“.
„Pirmas mūsų „pop up‘as“ buvo prieš beveik penkerius metus. Į juos mus visuomet kviečia, patys nesisiūlome. Kartais tenka ir atsisakyti, nes jiems reikia labai daug laiko bei pasiruošimo. Žmonės dabar myli akimis, neužtenka tik atsivežti daiktų, reikia estetikos, spalvinio sudėliojimo. Dažnai galvojame ir temas, kurioms įgyvendinti taip pat reikia laiko“, – apie išvykas į didžiuosius Lietuvos miestus pasakoja verslininkė.
Ji teigia, kad tokių mugių tikslas yra ir uždarbis, ir ryšio su klientais kūrimas.
„Vyras dažniausiai pakuoja ir parduoda, o aš kalbu su klientais. Dažnai ateina ir „Instagram“ sekėjų, jie nori ir apsikabinti, ir pasikalbėti. Mano prioritetas visada buvo palaikyti ryšį su klientais gyvai, o ne internetu. Žinoma, svarbu kurti ir matomumą, pavyzdžiui, Vilniuje sulaukiame dėmesio iš žmonių, kurie nieko apie mus nežino. Visada smagu pamažu plėsti savo verslą“, – apie santykį su klientais kalba „Richcorner“ savininkė.
Paklausta, ar didmiesčių klientai skiriasi nuo rokiškiečių, M. Rijkhoek tikina, kad tie, kurie tikrai vertina vintažą, turi bendrą tikslą – rasti unikalių vienetinių daiktų, tačiau didmiesčio klientai pagal savo biudžetą dažniau renkasi didesnį krepšelį.
Verslininkė sako, kad išvykimai į didmiesčius visada yra sėkmingi: „Žinome, kad dvi dienas Vilniuje seksis tikrai geriau nei Rokiškyje.“
Parduotuvės įkūrėja dalijasi, kad ši patirtis leidžia susipažinti su įdomiais žmonėmis, didmiesčių mugėse apsilanko ir žymūs šalies žmonės.
„Man visada labai smagu su jais pakalbėti, pamatyti, kokie jie paprasti. Kiekvienas susipažinimas su tokiais žmonėmis labai praturtina ir paskatina judėti į priekį“, – kalba ji.
Pasidalijo ateities planais
Kalbėdama apie verslo ateities viziją, M. Rijkhoek sako, kad šiuo metu trokšta jaukios svajonių parduotuvės.
„Noriu gražių patalpų Rokiškio centre, kad mus aplankytų turistai, lankantys visai netoli esančią bažnyčią, dvarą. Svajoju tyliai, tikslus stengiuosi įgyvendinti po truputįׅ“, – atskleidžia ji.
M. Rijkhoek sako, kad dirbti tokį darbą yra smagu ne iš finansinės pusės, o iš meilės vintažui.
